Jau vienuoliktą kartą spalio viduryje pristatomi praėjusiais metais išleistų lietuvių literatūros kūrinių penketukai keturiose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos, paauglių ir vaikų. Šiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą, kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Knygų suaugusiesiems penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatūros kūrėjai ir kritikai bei tyrinėtojai. Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Toliau skaityti „Metų knygos rinkimai 2015”
Laukinis pasienis
Šią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.
Prieš išvydama į JAV, Jusionytė studijavo politologiją Vilniaus Universitete ir dirbo žurnalistinį darbą. Gavusi Fulbright stipendiją, išvažiavo studijuoti į Bostoną, kur pasirinko socialinės ir politinės antropologijos magistratūros programą. Dabar yra Floridos universiteto kultūros antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų dėstytoja.
Knygos „Savage Frontier“ internetinis puslapis:
http://savagefrontierbook.com/
Autorės puslapis:
Diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“
Lapkričio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“.
Savo asmeninėmis emigracijos istorijomis dalijosi architektė, urbanistikos vystymo specialistė Elena Archipovaitė, „Skautų slėnio“ bei Lietuvos skautijos Ukmergės jūrų skautų vadovas Jonas Dragūnas ir renginį vedęs diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Visi jie prieš kurį laiką nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir dabar apie teigiamas bei neigiamas emigracijos pamokas pasakojo Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vykdomame projekte „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyvaujantiems Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniams. Tai jau ketvirtasis projekto renginys šiais mokslo metais.
Edukacinių renginių ciklą „Pokalbiai apie emigraciją“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai − Ukmergės A. Smetonos gimnazija, Ukmergės raj. savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“.
Adolfas Vaičaitis – saulėtosios Australijos dailininkas
Gerokai daugiau nei prieš pusę amžiaus, atsisveikinęs su tėvyne, į Vakarus pasitraukė dailininkas Adolfas Vaičaitis. Dailininkas buvo baigęs Kauno meno mokyklą, dirbęs Valstybinės knygų leidyklos meniniu redaktoriumi, dalyvavęs lietuvių dailės parodose, iliustravęs dr. J. Balio „Lietuviškas pasakas“, L. Dovydėno „Lapino vestuves“, tremtyje – literatūros almanachą „Tremties metai“, J. Aisčio „Pilnatį“, J. Kaupo „Daktarą Kripštuką pragare“ ir kitus leidinius.
A. Vaičaitis yra sukūręs daug tapybos, akvarelės darbų, netradiciškų ekslibrių. Dalyvavo parodose Vokietijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Skaitė paskaitas lietuvių bendruomenei, yra buvęs lietuvių Kultūros fondo Australijos valdybos pirmininku. Nuo 1949 m. A. Vaičaitis gyveno Australijoje, tačiau pastaruosius 15 metų vasaras praleisdavo Lietuvoje.
2011 m. jis Šiaulių universitetui padovanojo 1160 egzempliorių knygų kolekciją. Didžiąją dovanotos siuntos dalį sudaro XX a. meno albumai. Bibliotekos lankytojai gali pavartyti įspūdingus leidinius su P. Picasso, J. Miro, M. Chagallo, H. Matisso, A. Warholo ir kitų autorių kūrinių reprodukcijomis. Kolekcijoje daug grafikos albumų, leidinių, skirtų senajam Kinijos, Japonijos, Indijos, Amerikos indėnų, Etruskų menui. Unikali dovanos dalis – A. Vaičaičio iliustruotų J. Aisčio, J. Kaupo, V. Kazoko knygų maketai su originaliais piešiniais ir grafikos atspaudais.
Lituanikos skyriuje galima rasti dailininko iliustruotų knygų, parodos katalogų ir albumų. Vos dviejų mėnesių pritrūko A. Vaičaičiui iki 100 metų jubiliejaus. Dailininkas mirė šių metų kovo 29 dieną Melburne.
Paruošta pagal >> http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2571-australijoje-mire-zymus-dailininkas-adolfas-vaicaitis-19152015
LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis
Š. m. lapkričio 6 d., penktadienį, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete vykusioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp tėviškės ir ilgesio“, skirtoje rašytojos Alės Rūtos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimus skaitė dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojos. Skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė susirinkusiems pristatė egzodo kūrėjų, tarp jų – ir Alės Rūtos, archyvinį paveldą, saugomą LNB. Dr. Dalia Cidzikaitė konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių moterų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. Toliau skaityti „LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis”
Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?
Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.
Danutė Pajaujis-Anonis gimė 1925 m. balandžio 30 d. Marijampolėje. 1942–1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten lankė Aukštosios technikos mokyklą Hanoveryje. 1950 m. gyvendama jau JAV, Fordhamo universitete D. Pajaujis-Anonis baigė chemijos magistrantūros studijas. Daugiau nei 15 metų moteris dirbo aromatinių parfumerijos medžiagų tyrimo ir gamybos įmonėse. Nuo 1962 m. tapo chemijos ir parfumerijos konsultante. Skaitė paskaitas tarptautiniuose kongresuose JAV, Japonijoje, Anglijoje. Priklausė „American Society of Perfumers” – buvo pati pirmoji moteris, priimta į šią draugiją. Toliau skaityti „Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?”