Chemikas, kuris rašo apie literatūrą

 Lituanikos skaitykla  A(LK)21/011

Lituanikos skaitykla A(LK)21/011

Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.

2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.

„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.

Kviečiame skaityti!

Tikriausiai nežinojote, kad…

Populiariuose žurnaluose, savaitraščiuose galima rasti įdomiausių faktų apie žmones, gyvūnus, šalis, miestus. Kasmet išleidžiama įvairių knygų, pavyzdžiui, Faktai ir skaičiai, Faktai ir rekordai, Įdomybių geografija. Šiuose leidiniuose paprastai pristatomos įvairenybės apie pasaulį, žmones, neįtikėtinus įvykius. Emigrantinėje spaudoje taip pat galima rasti atskirų skyrelių, kuriuose pateikiami įvairūs faktai, kurių dar nesate girdėję. Kviečiame pasmalsauti, kokiomis įdomybėmis dalijasi išeivijos senjorų leidinys „Pensininkas“ rubrikoje Tikriausiai nežinojote, kad… Daugiau Epavelde >>>

Pensininkas. 1986, Nr.7, p. 7.
Pensininkas. 1986, nr.7, p. 7.

Dovana 95-mečiui – nauja knyga

Naujausios prof. Pikūno knygos viršelis.
Naujausios prof. Pikūno knygos viršelis.

Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“. 

Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.

Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga”

J. Bretkūno „Postilė“ Jerevane

Postilė1Leidinio Intelligent life žurnalistė Ieva Rekštytė 2013 m. lankydamasi Armėnijos sostinėje Jerevane, Šv. Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institute Matendarane pastebėjo jame saugomą J. Bretkūno Postilės egzempliorių, išleistą Karaliaučiuje 1591 m. Matendaranas yra seniausia ir didžiausia rankraščių ir archyvinių dokumentų saugykla pasaulyje. 2008 m. duomenimis Matendarano kolekciją sudarė apie 17 tūkstančių rankraščių armėnų, arabų, graikų, lotynų, sirų, persų, etiopų, indų, japonų ir kitomis kalbomis bei apie 300 tūkstančių archyvinių dokumentų. Toliau skaityti „J. Bretkūno „Postilė“ Jerevane”

DP Naujieji Metai…

2014 m. sukako 70 metų nuo didžiojo traukimosi iš Lietuvos į Vakarus pradžios. Daugelis išeivių laikinai apsistodavo vadinamosiose DP (angl. Displaced Persons), perkeltųjų asmenų, stovyklose Vokietijoje. Čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo leidžiami laikraščiai ir knygos, veikė mokyklos ir Pabaltijo universitetas. 

„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.
„Tėviškės garsas“, 1947 m. sausio 2 d.

Toliau skaityti „DP Naujieji Metai…”