Parengė Dalia Cidzikaitė

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.
1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.
Toliau skaityti „Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau”


Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu išsiunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, tačiau dažnas vyresniosios kartos žmogus yra sukaupęs didelę jų kolekciją. Ne išimtis yra ir profesorius Vytautas Landsbergis: tarp jo turimų sveikinimų yra tokių meno legendų kaip Rimtautas Gibavičius ir Petras Repšys darbų. Artėjančių šv. Kalėdų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus išsaugotų atvirukų parodą.
Kada Lietuvoje buvo pradėtos švęsti valstybės šventės, kas turėjo reikšmės sprendžiant, kurioms datoms ir sukaktims būtina priskirti valstybės šventės statusą, kokie teisės aktai jas reglamentavo, kokios buvo valstybės švenčių tradicijos ir svarbiausi atributai – apie Lietuvos valstybės švenčių istoriją bei dabarties tradicijas ir diskutuos renginio dalyviai: