Žyma: Dalia Cidzikaitė

Susitikimas su režisieriumi Vytautu Tinteriu

1437_1010_zoomed_vytautas-tinterisRugsėjo 14 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į susitikimą su režisieriumi Vytautu Tinteriu. Režisierius yra naujosios kartos lietuvių kino kūrėjas, studijavęs kino meną Taline ir Prahoje. Šiuo metu V. Tinteris dirba kino srityje Paryžiuje ir kartais grįžta į Lietuvą filmuoti jaunystę primenančių filmų. Menininko kūryba atskleidžia ir analizuoja šiuolaikines emigracijos problemas: Londone, Paryžiuje, Prahoje, Taline ir Lisabonoje gyvenusiam V. Tinteriui labiausiai rūpi Rytų europiečio identiteto problemos, ypač vadinamoji prarastoji – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio – karta: viena koja – jau užsieny, tačiau kita – šaknimis įaugusi Lietuvoje.

Renginyje bus pristatomas rugsėjį Kaune ir Berlyne pradedamas filmuoti debiutinis pilnametražis filmas „Plastikinių rūmų žmonės“. Tai – tragikomedija, pasakojanti apie konservatyvioje ir provincialioje Lietuvos visuomenės dalyje gyvenančius Adomą ir jo merginą Mariją – jaunus laisvos sielos žmones. Adomas sunkiai dirba fabrike, siekdamas savo svajonės išvažiuoti į Vokietiją studijuoti vizualiųjų menų.

Apie jauno žmogaus tapatybės, saviraiškos, pasirinkimo ir mobilumo problemas kalbės menininkė Ingra Milerytė, režisierius Vytautas Puidokas ir filmo kūrėjas Vytautas Tinteris. Susitikimą ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Renginio pradžia – 18.00 val.

Laukiame jūsų Nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius), V aukšte.

Lankėsi JAV lietuvis Kęstutis Nakas

D. Cidzikaitės nuotraukoje: Režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene
D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene

Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas.  Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras”

Konferencijoje apie diasporos ir migracijos iššūkius − Nacionalinės bibliotekos atstovų įžvalgos

VDUŠ.m. balandžio 14 d.  Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta VDU  Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuota  mokslinė  konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“.

Akademinės bendruomenės bei atminties institucijų atstovai, besigilinantys į diasporos problematiką, turėjo galimybę susipažinti su teoriniais, metodologiniais migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektais, aptarti lietuvių egzilio literatūros ir  dailės lyginamųjų tyrimų situaciją, pasidalinti mintimis apie tarpdalykinių kultūros tyrimų vystymą.

Iš viso konferencijoje buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuos perskaitė  Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavusios Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjos dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė savo pranešimuose aptarė sakytinės istorijos metodo taikymo lietuvių diasporos tyrimuose galimybes bei pristatė 2015 m. bibliotekoje vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“, akcentuotas jo poveikis pilietiniam jaunimo ugdymui.

Diskusijose konferencijos dalyviai pabrėžė tarpdalykinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant mokslinėse institucijose vykdomus tyrimus aktyviau ir sėkmingiau integruoti į platesnį migracijos ir diasporos tyrimų kontekstą bei suteikti visuomenei didesnių galimybių susipažinti su aktualiais jų rezultatais.

 

Filmo apie Pabaltijo universitetą premjera Vilniuje

Pabaltijo universiteto emblema
Pabaltijo universiteto emblema

Prieš 70 metų, 1946 metų kovo 14 dieną, Hamburge itin sudėtingomis pokario sąlygomis pradėjo veikti bendromis lietuvių, latvių ir estų pastangomis įkurtas Pabaltijo universitetas. Ta proga Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje š. m. kovo 16 dieną pakvietė į praėjusiais metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ (rež. Helga Merits) premjerą. Renginyje Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė.

Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.
Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.

Nors lietuviai sudarė didžiausią būrį tarp norėjusiųjų studijuoti, į universitetą daugiausia buvo priimta latvių — 496, lietuvių įstojo 355, o estų — 146. Studentai galėjo rinktis mokslą pradėti aštuoniuose fakultetuose: Medicinos, Chemijos, Architektūros ir Inžinerijos, Žemės Ūkio, Mechanikos, Matematikos ir Gamtos mokslų, Ekonomikos ir Teisės mokslų bei Filologijos. Pirmuoju Pabaltijo universiteto prezidentu buvo išrinktas latvis prof. Fricis Gulbis, lietuvių rektoriumi — prof. Vitas Manelis, latvių rektoriumi — prof. Edgars Dundorfs, estų rektoriumi — prof. Ernst Julius Opik. Universiteto branduolį sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Per visą Pabaltijo universiteto gyvavimo laiką jame dėstė 57 lietuviai.

Visą savo gyvavimo laikotarpį Pabaltijo universitetui teko kovoti dėl savo išlikimo. Per trejus gyvavimo metus jo pavadinimas keitėsi net 10 kartų. Nors aukštoji mokykla veikė nuo1946 iki 1949 metų, prof. Robert Riggle, 1945 metais dirbęs UNRRA organizacijoje, jos įkūrimą ir aukštą akademinio darbo kokybę vadina vienu didžiausiu trijų Baltijos tautų laimėjimu.

Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje

Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė
Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė

Gruodžio 19 d. Romoje į kalėdinį vakarą susirinkusiai lietuvių bendruomenei buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Parodos rengėjos – Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė – susirinkusiems išsamiai pristatė parodos kontekstą: II pasaulinio karo pabaigos istorinius įvykius, lėmusius daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos piliečių pasitraukimą į Vakarus. Šiandieninę karo pabėgėlių situaciją primenantys istoriniai liudijimai sulaukė didelio Romos lietuvių susidomėjimo. Daugelis jų, ypač jaunesnieji, pripažino turėję itin menkų žinių apie šį istorinį laikotarpį. Klausytojus nustebino parodoje atskleidžiamos neįprastai didelės, atrodo, to meto sąlygomis net neįsivaizduojamos, leidybos apimtys ir lietuviškos veiklos intensyvumas.  Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje”