Filmo apie Pabaltijo universitetą premjera Vilniuje

Pabaltijo universiteto emblema
Pabaltijo universiteto emblema

Prieš 70 metų, 1946 metų kovo 14 dieną, Hamburge itin sudėtingomis pokario sąlygomis pradėjo veikti bendromis lietuvių, latvių ir estų pastangomis įkurtas Pabaltijo universitetas. Ta proga Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje š. m. kovo 16 dieną pakvietė į praėjusiais metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo universiteto istorija“ (rež. Helga Merits) premjerą. Renginyje Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė.

Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.
Pabaltijo universiteto Didžioji salė — aula magna. 1946 m.

Nors lietuviai sudarė didžiausią būrį tarp norėjusiųjų studijuoti, į universitetą daugiausia buvo priimta latvių — 496, lietuvių įstojo 355, o estų — 146. Studentai galėjo rinktis mokslą pradėti aštuoniuose fakultetuose: Medicinos, Chemijos, Architektūros ir Inžinerijos, Žemės Ūkio, Mechanikos, Matematikos ir Gamtos mokslų, Ekonomikos ir Teisės mokslų bei Filologijos. Pirmuoju Pabaltijo universiteto prezidentu buvo išrinktas latvis prof. Fricis Gulbis, lietuvių rektoriumi — prof. Vitas Manelis, latvių rektoriumi — prof. Edgars Dundorfs, estų rektoriumi — prof. Ernst Julius Opik. Universiteto branduolį sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Per visą Pabaltijo universiteto gyvavimo laiką jame dėstė 57 lietuviai.

Visą savo gyvavimo laikotarpį Pabaltijo universitetui teko kovoti dėl savo išlikimo. Per trejus gyvavimo metus jo pavadinimas keitėsi net 10 kartų. Nors aukštoji mokykla veikė nuo1946 iki 1949 metų, prof. Robert Riggle, 1945 metais dirbęs UNRRA organizacijoje, jos įkūrimą ir aukštą akademinio darbo kokybę vadina vienu didžiausiu trijų Baltijos tautų laimėjimu.

Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje

Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė
Iš kairės: Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Nerija Marciukaitė ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė

Gruodžio 19 d. Romoje į kalėdinį vakarą susirinkusiai lietuvių bendruomenei buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Parodos rengėjos – Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė – susirinkusiems išsamiai pristatė parodos kontekstą: II pasaulinio karo pabaigos istorinius įvykius, lėmusius daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos piliečių pasitraukimą į Vakarus. Šiandieninę karo pabėgėlių situaciją primenantys istoriniai liudijimai sulaukė didelio Romos lietuvių susidomėjimo. Daugelis jų, ypač jaunesnieji, pripažino turėję itin menkų žinių apie šį istorinį laikotarpį. Klausytojus nustebino parodoje atskleidžiamos neįprastai didelės, atrodo, to meto sąlygomis net neįsivaizduojamos, leidybos apimtys ir lietuviškos veiklos intensyvumas.  Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje“

LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis

Ale RutaŠ. m. lapkričio 6 d., penktadienį, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete vykusioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp tėviškės ir ilgesio“, skirtoje rašytojos Alės Rūtos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimus skaitė dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojos. Skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė susirinkusiems pristatė egzodo kūrėjų, tarp jų – ir Alės Rūtos, archyvinį paveldą, saugomą LNB. Dr. Dalia Cidzikaitė konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių moterų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais.  Toliau skaityti „LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis“

Nacionalinėje bibliotekoje rinkosi Baltijos šalių diasporų paveldo tyrėjai

rengLapkričio 3–4 d. vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus ir NVO BaltHerNet organizuotas XXII tarptautinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jau antrąkart jis buvo surengtas Nacionalinėje bibliotekoje.

Estijos, Latvijos, JAV ir Lietuvos jaunieji mokslininkai, šių šalių atminties institucijų atstovai dalinosi su Baltijos šalių diasporų paveldu susietų savo vykdomų mokslo tyrimų įžvalgomis, pristatė naujai pažintus dokumentinius ir publikuotus archyvus, keitėsi mintimis apie bendrus ateities mokslo tyrimų projektus, kartu numatomas vykdyti dokumentinio paveldo turinio sklaidos iniciatyvas.

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriui atstovavo ir pranešimus seminare skaitė skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyresnioji metodininkė-tyrėja Valdonė Budreckaitė.

Šiomis dienomis įvyko ir organizacijos BaltHerNet valdybos posėdis, kuriame buvo aptarti 2016 m. numatomo paminėti Pabaltijo universiteto 70-mečio renginiai bei preliminarūs artėjančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio minėjimų planai. Posėdyje dalyvavo NVO BaltHerNet valdybos narė, organizacijos viceprezidentė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Lituanikos skyriaus darbuotoja dalyvavo konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“

Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.

Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.

Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.

Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.

Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.

Daugiau apie konferenciją rasite čia >>>>.

Lituanikos skyriaus viešnia – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė

LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė
LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi viešnia iš Amerikos – Čikagoje veikiančio Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė. Su viešnia aptartas bendradarbiavimas projektinėje veikloje įgyvendinant bendrus projektus, užsiminta apie būtinybę atnaujinti LNB ir LTSC bendradarbiavimo sutartį. Lapienytė domėjosi galimybe prie LNB sistemos prijungti LTSC vedamą knygų katalogą, taip pat LNB interneto svetainėje paskelbti virtualias LTSC jau parengtas ir būsimas parodas.