Peru lietuvių bendruomenė visai negausi. XX a. pradžioje į Peru atkeliavo lietuviai dvasininkai. „Lietuvių enciklopedijoje“ rašoma1, jog čia misionieriais dirbo kunigai saleziečiai: Juozas Augustaitis, Kazys Inkrata, Kazys Girnius. Toliau skaityti „Lietuviai Pietų Amerikoje (Peru, Čilė, Paragvajus)”
Žyma: Išeivija
Lituanikos skyriaus darbuotoja dalyvavo konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“
Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.
Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.
Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.
Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.
Daugiau apie konferenciją rasite čia >>>>.
Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“
Spalio 1 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“, skirta rašytojos 170–osioms gimimo metinėms paminėti.
Minint kūrėjos gimimo sukaktį, Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė muziejininkus, literatūrologus, mokytojus iš visos Lietuvos. Konferencijoje norėta aktualizuoti Žemaitės asmenybę, veiklą, kūrybinį, archyvinį palikimą, per tai bandant suvokti ir atverti visuomenei giliuosius kultūros klodus. Toliau skaityti „Mokslinė konferencija „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“”
Imigranto patirtis: kaip atrasti savo vietą?
Tony Mankus, būdamas penkerių, kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą dar II pasaulinio karo metais. Savotiškas ištrėmimo jausmas ir skausmas jį persekiojo nuo įsikūrimo DP stovykloje Vokietijoje iki pat senatvės gyvenant jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Kur aš priklausau? Kur mano vieta?”, – pagrindinis klausimas, kurį svarsto Tony Mankus. Šis nuoširdus, nesentimentalus pasakojimas sudomins įvairaus amžiaus skaitytojus, o ypač tuos, kurie domisi autentiškomis imigrantų patirtimis.
Tony Mankus apie imigranto patirtis >>
Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis
Ką tik pasirodė Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie antrąjį jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat pristatoma virtuali paroda, parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Parodos pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Skaitytojų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.
Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais. Kviečiame skaityti! >> http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_2_11_2015.pdf
Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas
Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.
Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.
Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.
Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.
