Kanados lietuviai išeiviai

Parodą „Kanados lietuvių bendruomenė“ papildė Valstybingumo centro darbuotojų parengtas vaizdo įrašas

Kviečiame suskubti aplankyti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą „Kanados lietuvių bendruomenė“, kurią papildo specialiai šiai parodai Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro darbuotojų parengtas vaizdo įrašas. Jame savo patirtimis ir mintimis apie lietuvybės puoselėjimą Kanadoje, Lietuvos ir Kanados santykių raidą ir kitus svarbius klausimus dalijasi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedros docentė Loreta Vilkienė; lietuvių kilmės Kanados rašytojas, literatūros kritikas Antanas Šileika; Kanados lietuvė, vertėja, žurnalistė, redaktorė Karla Gruodis; pirmojo Kanados lietuvių bendruomenės pirmininko Jono Matulionio anūkas, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas Rimas Čuplinskas; Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė-Breen.

Daugiau informacijos apie parodą >>

Niujorko nuotakos renkasi lietuvių kilmės dizainerės sukneles

2014-bridal-romona-keveza-legends__full Kanadoje gimusi, bet Niujorke dirbanti madų kūrėja Romona Keveža visai neseniai įkūrė pirmąjį autorinį drabužių saloną prašmatniame One Rockefeller Plaza, Manhetene. Romonos pavardė gerai žinoma mados pasaulyje, tačiau nedaugelis žino, kad šiandien garsi kūrėja Ontario provincijoje, Kanadoje augo kaip Ramutė Siminkevičiūtė. Dizainerė, norėdama išskirti iš kitų, savo vardą pradėjo rašyti su dviem „o“ raidėmis – Romona. Iš tėvo Vyto Siminkevičiaus paveldėtą pavardę Romona pasikeitė į lengviau ištariamą motinos mergautinę – Kevėžaitė, tačiau ją sutrumpino ir tapo Keveža.

Romonai kelias į pripažinimą ir šlovę nebuvo lengvas. Pati dizainerė save dažnai apibūdina kaip vėžlį, kuris lėtai rėplioja į tikslą. Kūrėja po studijų baigimo University of Western Ontario išvyko gyventi į Niujorką, kuriame gan kukliomis 15 000 dol. santaupomis 1986 m. atidarė parduotuvę „La Maison”, o po metų – antrąją, ,,Four Seasons” viešbutyje Wašingtone. 1989 m. Romona pradėjo kurti pirmąją savo autorinę kolekciją, o nuo 1999 m. dizainerės sukneles pradėjo pardavinėti prestižinės mados parduotuvės. Dabar Romonos suknelių galima įsigyti net 180 parduotuvių visame pasaulyje. Jos garsiausių klienčių sąrašė žinomos aktorės bei dainininkės: Angelina Jolie, Nicole Kidman, Taylor Swift, Lady Gaga.

Kasmet Ramona Keveža sukuria dvi kolekcijas nuotakoms ir dvi „Luxe RTW”, t. y. prabangių gatavų drabužių. Dizainerės darbų galima rasti jos facebook paskyroje > https://www.facebook.com/OfficialRomonaKeveza

Paruošta pagal >> Draugas. 2015 m. sausio 3 d, p. 11.

Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje

„Scanpix“ nuotr. Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis

Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”

Išleista lietuvių kūrybos antologija “The Dedalus Book of Lithuanian Literature”

2013 metų gale Jungtinės Karalystės leidyklos “Dedalus Limited, UK” išleistą lietuvių grožinių kūrinių antologiją anglų kalba “The Dedalus Book of Lithuanian Literature” (sud. Almantas Samalavičius) “The Toronto Review of Books” apžvelgia Kanados lietuvis rašytojas Antanas Šileika. Savo recenzijoje Šileika atskirai pamini Giedros Radvilavičiūtės, Birutės Jonuškaitės ir Danutės Malinauskaitės noveles, taip pat Jurgą Ivanauskaitę, Jurgį Kunčiną, Sigitą Parulskį, Balį Sruogą, Icchoką Merą, Ričardą Gavelį ir Jurgį Savickį. Atsiprašydamas už trumpą antologijos apžvalgą, jis ragina kanadietį skaitytoją išdrįsti išklysti iš jam gerai pažįstamo kelio ir paklaidžioti lietuviškos grožinės kūrybos takais. Šileika pažada, jog ten jo laukia akistata su žmogiška ir literatūrine prigimtimi, nušviesta netikėtos ir ryškios šviesos. Samalavičiaus sudaryta knyga aprėpia geriausius XX a. lietuvių rašytojų kūrinius. Be jau anksčiau minėtų autorių, į antologiją įtraukti Jono Biliūno, Vinco Krėvės, Antano Vaičiulaičio, Antano Vienuolio, Romualdo Lankausko, Juozo Apučio, Antano Ramono, Herkaus Kunčiaus ir Jaroslavo Melniko kūriniai. Juos į anglų kalbą vertė Jūra Avižienis, Ada Mykolė Valaitis ir Jayde Will.

Visą recenziją rasite čia: http://www.torontoreviewofbooks.com/2014/02/hidden-plain-sight-dedalus-book-lithuanian-literature/

Lietuvos išeivių krepšinis

Tėvų kelias, nr. 10 (38), (1952). — *Tėvų kelias, Nr. 10 (38), (1952).*

„…Jei lietuvių tautos kultūros veidas ryškinamas ir keliamas mokslo, meno ir religijos priemonėmis, tai sportui dar lieka plati tautiškojo būdo ugdymo sritis…“(V. Čižiūnas, Sportas, nr. 1-2, 1961 m. kovas)

Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo nuo 1920 m. Jau 1922 m. Kaune įvyko ir pirmosios rungtynės. Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionų titulą apgynė 1939 m.

Sportas išeivijoje užėme svarbią vietą. Steigėsi įvairios sporto sąjungos, kurioms priklausė daugiau kaip 1000 narių. Ypač aktyvi buvo Čikagos lietuvių sportinė veikla. Toliau skaityti „Lietuvos išeivių krepšinis”

Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė

Po seną sodą vaikšto pasiklydę angelai ir mato žemę pirmą kartą.

DM nuotr. /Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė — DM nuotr. Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė

Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941 m. baigė gimnaziją, vėliau debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. išvyko į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Kanadoje Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąjį poezijos rinkinį „Metūgės“ (1952). Šis poezijos rinkinys autorę įtvirtino kaip vieną originaliausių išeivijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos, juos trikdė pernelyg atvira dvasios retorika, erotiškumas, individo saviraiškos ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą. Tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1965 m. poetė persikėlė gyventi į JAV ir įsitvirtino kaip romanų rašytoja („Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982)), tačiau teatrinės veiklos taip pat nenutraukė. 1957 m. režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, o 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą „Aukso žąsis“ (1965). 1990 m. pasirodo antroji poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1998-aisiaais sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties čia gyveno. B. Pūkelevičiūtės prozai būdingas ornamentuotas pasakojimas, autobiografiškumas. Realybės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, pasitelkdama kanoninius įvaizdžius, citatas iš įvairių šaltinių.