Pasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.
Mėnuo: 2014 rugsėjo
Mariaus Katiliškio skaitymai Pasvalyje
Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.
Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją
Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.
Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje. Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”
Stasys Barzdukas: „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko
Stasys Barzdukas (1906 m. balandžio 23 d. – 1981 m. rugsėjo 13 d.) – pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą ir kurį laiką mokytojavo Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945-1949 m. dėstė lietuvių gimnazijoje Eichštete. 1949 m. persikėlė į JAV ir ten mokytojavo Klivlando lituanistinėje mokykloje. 1955-1961 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos, o 1961-1964 m. – tarybos pirmininkas. 1963 m. įsteigė žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir jį redagavo iki 1975 m. 1963-1969 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas, 1969-1973 m. – pirmininkas, o nuo 1973 m. – garbės pirmininkas. S. Barzdukas buvo aktyvus Ateitininkų federacijos narys, vėliau – pirmininkas, taip pat Lietuvių kalbos draugijos veikėjas.
<…> „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko, nes subūrė pasaulyje pasklidusius lietuvius į vieną lietuvišką šeimą, kuriai rūpėjo lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos laisvinimo darbas. (Pasaulio lietuvis, 1981, Nr. 6, p. 52)
„Pasaulio lietuvį“ galite skaityti Epavelde. Kviečiame!
Rugsėjo 15 d. gimė išeivijos dailininkas Pranas Domšaitis
Tapytojas ekspresionistas gimė ir užaugo Karaliaučiaus apskr. (dabartinėje Kaliningrado srityje) ūkininko šeimoje. Rimtas meno studijas pradėjo gana vėlai, jau 25 metų, iš pradžių Karaliaučiaus karališkoje meno akademijoje, vėliau privačioje studijoje Berlyne. Tikro pripažinimo susilaukė 1919-1932 metais. Laimėjo keletą premijų, jo darbų įsigijo Berlyno Valstybinis meno muziejus, Meno akademija, Štetino, Liubeko, Hamburgo privačios galerijos. Apie P. Domšaitį rašė reprezentaciniai dailės žurnalai, pristatydami kaip veržlų modernistą, dailininką, gebantį išreikšti žmonių, daiktų ir vaizdų paslaptingumą. P. Domšaičio kūrybai būdingas paprastas, bet kartu monumentalus dekoratyvumas, todėl jis lyginamas su Barlachu ir Chagallu. Tapė temines, biblines ir peizažines kompozicijas, liejo akvareles, tapė pastele, siuvinėjo. Kūrybą įtakojo Pietų Afrikos kraštovaizdis (nuo 1949m. gyveno Pietų Afrikos Respublikoje), vadinamasis primityvusis bei religinis menas.
Kūriniuose dažnai matomi žmonės kasdienybėje: piemenys, ganantys bandas, moterys, kasančios bulves, žvejai. Kai kuriuose paveiksluose vaizduojamos Kuršių kopos ir Žemaitijos vaizdai.
P. Domšaitis niekada nenustojo domėtis gimtuoju pajūrio kraštu. 1914–1918 metais jis atvažiuodavo į Nidą, kur vasaromis rinkdavosi ekspresionistų dailininkų kolonijos dalyviai.
Talentingo išeivijos menininko darbus galima pamatyti nuolatinėje kūrinių ekspozicijoje dailininko vardo galerijoje Klaipėdoje, arba apsilankyti virtualioje parodoje:
Išsamiau apie P. Domšaičio biografiją ir kūrybą >>>
Irmina Abramovienė
Tomas Venclova: „Poezija yra literatūros šerdis“
1937 m. rugsėjo 11 dieną gimė poetas, vertėjas, eseistas, literatūros tyrinėtojas, publicistas Tomas Venclova. Sveikiname rašytoją ir šia proga kviečiame skaityti T. Venclovos kūrybą, vertimus bei publicistinius darbus Lituanikos skaitykloje!
Poezija yra literatūros šerdis. Jos negalima nei pasiskolinti, nei paskolinti kitam; ji visada unikali, augte suaugusi su kalba ir tautos istoriniu patyrimu. Kiekviena tauta ją pati susikuria, kad savaip pasakytų, kas tautai reikšminga.
(Pertrūkis tikrovėje: straipsniai apie literatūrą ir kultūrą / Tomas Venclova; Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 133.) Toliau skaityti „Tomas Venclova: „Poezija yra literatūros šerdis“”