Autorius: LS

Diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“

Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“.

2019 m. kovo 3 d. vilniečiai prie balsadėžių rinks miesto merą. Kokios miesto problemos šiuo metu didžiausios? Kuriose srityse sostinė stipri ir žavinga? Kaip miestas atrodys ateityje? Kaip paversti Vilnių dar patrauklesne ir geresne vieta gyventi?

Šiuos ir kitus vilniečiams aktualius klausimus aptarsime su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, buvusiu Vilniaus meru, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininku Artūru Zuoku, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariu, parlamentaru Dainiumi Kreiviu ir „Tvarkos ir Teisingumo“ nariu Ramojumi Girinsku.

Diskusiją moderuos politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Trumpai apie renginį

Data gruodžio 13 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Serge‘o Barbeto atvira paskaita apie netikras naujienas

Gruodžio 14 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvė, II aukštas) žurnalistas Serge‘as Barbetas, Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centro (CLEMI) direktorius, skaitys atvirą paskaitą apie netikras naujienas ir būdus, kaip apsisaugoti nuo manipuliacijos informacija. Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Norintieji gauti pažymėjimus kviečiami užsiregistruoti iš anksto, iki gruodžio 13 d. imtinai (nurodant savo vardą, pavardę, instituciją, šiuo el. adresu: matas.baltrukevicius@lnb.lt)

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu į Vilnių atvykęs lektorius pristatys savo vadovaujamo centro (kurio steigėjas – Prancūzijos švietimo ministerija) patirtį sprendžiant aktualias su manipuliacija informacija ir netikromis naujienomis susijusias problemas medijų komunikacijoje, naujausias jaunimo ir visuomenės edukacijos priemones, išbandytas įvairiose edukacinėse programose Prancūzijoje.

Apie lektorių (Prancūzų instituto informacija):
Serge Barbet yra žurnalistas, savo karjerą pradėjęs rašytinėje žiniasklaidoje (1995–2001). Vėliau dirbo Liono apkrities vietinės valdžios administracijų patarėju (2001–2013), Moterų teisių, miestų, jaunimo ir sporto ministrės bei Švietimo, mokslo ir tyrimų ministrės patarėju žiniasklaidos ir pilietinio ugdymo klausimais (2014–2017). Nuo 2017 m. Barbet vadovauja Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centrui, kurio misija – rengti mokytojus, kurti medijų ir informacinio raštingumo ugdymo priemones, organizuoti medijų raštingumo mokyklose veiklas, koordinuoti kasmet vykstančią „Medijų raštingumo mokyklose savaitę“, kuri suburia per 3 milijonus mokinių Prancūzijoje ir užsienyje.

Gruodžio 10–20 d.: vienos knygos paroda

„Theatrum mundi et temporis– pažintis su dangaus kūnais“

Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14

Ar žinojote, kad išmaniųjų telefonų programėlės turi popierinį prototipą, kuris Europoje buvo pradėtas naudoti dar viduramžiais? Suklys yra įrankis, skirtas manipuliuoti dideliais kiekiais informacijos, norint greitai ir efektyviai gauti atsakymus į tam tikrus klausimus.

Italų astronomo Giovannio Paolo Galluccio (1538–1621) dangaus kūnų atlase „Theatrum Mundi et temporis“ („Pasaulio ir laiko teatras“), išleistame 1589 m. Venecijoje, yra net 52 sukliai – popieriniai diskai, kuriuos judinant, galima nustatyti planetų, žvaigždžių ir dangaus šviesulių padėtį kalendoriaus ar Zodiako ženklo atžvilgiu.  Šioje knygoje autorius sujungė graikų geografo bei astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (apie 90–apie 168 m.)  ir astronomo Mikołajaus Koperniko (1473–1543) žinias bei atradimus, aprašydamas ir pavaizduodamas 48 žvaigždynus, sudarydamas detalų žvaigždžių katalogą. Jame pažymėjo pastarųjų ilgumos ir platumos rodiklius laipsniais ir minutėmis, dydį bei kilmę.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti „Pasaulio ir laiko teatrą“.

Trumpai apie parodą

Data Gruodžio 10–20 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Vieta atrijus, III a.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė

Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant  bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba –  1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą  dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė  aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas”

Poezija be pakylėto dvasingumo

triukšmo gyvatė

gali būti švelni

jeigu būsi švelnus

ir nustosi slapstytis

nuo jos triukšmo akių

nes jos tyli

Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista  elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.

Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.) Toliau skaityti „Poezija be pakylėto dvasingumo”

Karalienė iš Lietuvos, kurios asmenybė keri švedus

1562 m. spalio 4 d. Vilniuje Kotryna Jogailaitė – Žygimanto Senojo dukra – ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos, vėliau tapusio Švedijos karaliumi. Bonos Sforcos dukterį švedų istorikai vadina „Renesanso karaliene“, nes ji atvežė itališkojo Renesanso idėjas. 2018 m. išėjusi švedų kultūros istorikės Evos Mattsson biografinė knyga Furstinnan apie Kotryną Jogailaitę gausiai iliustruota, parašyta gan paprasta kalba, trumpais sakiniais, todėl paskaitoma ir teturintiems švedų kalbos pagrindus.

O Kotrynos Jogailaitės gyvenimas iš tiesų vertas plunksnos – arba kino kameros.  „Prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu“,[1] –  2012 metų spalį, per vestuvių sukaktį, žaismingame tekste rašė Rimvydas Valatka. Nors Kotryna, ypač amžininkų standartais, buvo labai įmetėjusi nuotaka (beveik 36-erių!), jos rankos dėl politinių sumetimų siekė ne vienas Šiaurės ir Rytų Europos valdovas. Rusijos valdovą santuoka nepaprastai įžeidė: „Nevaldomu charakteriu garsėjęs caras Joanas[2] pasijuto pažemintas, todėl pasiuntė 5 tūkst. vyrų armiją į Estiją, kur per Pernu ir Revalį į tuometę Suomijos sostinę Abą (dabar Turku) keliavo jaunavedžiai. Rusų armijai buvo duotas tik vienas trumpas įsakymas: pagrobti Kotryną ir atvežti ją į Maskvą!“[3] Pasalos keliauninkai išvengė, tačiau kelionė Šiaurėn, į Suomiją, užsitęsė kelis mėnesius, nes žiema tais metais pasitaikė ankstyva ir atšiauri. Suomijoje jaunavedžius pasitiko santuokai nepritarusio Švedijos karaliaus Eriko XIV – jaunikio brolio – rūstybė, o Maskvoje vis nerimo caras. Po keisčiausių istorijos vingių, kėlusių grėsmę Kotrynos gyvybei, 1569 m. – Liublino unijos metais – Upsaloje ji buvo karūnuota Švedijos karaliene. Beje, E. Mattsson teigia galimai radusi Kotrynos vestuvinę karūną. Toliau skaityti „Karalienė iš Lietuvos, kurios asmenybė keri švedus”