Šiemet Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje pasipylė jubiliejai. Vakar neeilinio gimtadienio proga pasveikinome Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus literatę – Deimantę Žukauskienę. Šiame tinklaraštyje ir mūsų „Facebook“ paskyroje galėjote pastebėti jos atrinktų eilėraščių, taip pat Deimantės parašytų recenzijų iš laikraščio Draugas (JAV) priedo „Kultūra“. Pačios Deimantės naujausių eilių rasite kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2019, Nr. 9, p. 51–52): https://durys.diena.lt/zurnalas
Linkime kolegei polėkio ir įkvėpimo!!!
P.S. Viršutinėje nuotraukoje kalbą skelia buvęs Deimantės dėstytojas, mūsų skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas.
Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >>
Po Sovietų Sąjungos griūties prabėgus beveik trims dešimtmečiams, praėjęs laikotarpis traukia ne tik mokslininkų, į savo rankas sutelkiančių vis daugiau anksčiau neatvertų, neanalizuotų dokumentų dėmesį. Sovietmetis savitai interpretuojamas, analizuojamas grožinėje literatūroje, kurioje neretais atvejais meninė išmonė supinama su autentiškomis rašančiojo patirtimis, istoriniais faktais. Vienas tokių kūrinių – naujausias jau trisdešimt metų Australijoje gyvenančios ir kuriančios rašytojos dr. Gražinos Burokaitės-Pranauskienės darbas „Soviet Fairytales“. Tai apysakų rinkinys, kuriame autorė, remdamasi gausia istorine medžiaga ir autentiškais patyrimais, sugrįžta į sovietmetį ir išryškina tam tikrus visuomenės, kasdienybės momentus, taip pat supažindina užsienio skaitytojus su įvykiais, kurie dėjosi kitapus geležinės uždangos. Su G. Pranauskiene kalbamės apie istorijos reikšmę grožinėje literatūroje, veiksnius, skatinusius aprašyti sovietmečio kasdienybę, patirtis, poetės posūkį į prozą lėmusius sprendimus bei daugelį kitų temų.
Knygos pristatymas Merburno universiteto Viktorijos menu koledže. Fotografas – Sanjeeva Vancuylenburg
– Jūsų naujausios knygos „Soviet
Fairytales“ pavadinimas į lietuvių kalbą greičiausiai būtų verčiamas „Sovietų
pasakos“, tačiau viename interviu minite, kad pati jį verčiate į „Tarybinės
pasakos“. Ką Jums reiškia vienos ar kitos terminijos vartojimas ir kodėl
pirmenybę teikiate „tarybinėms“, o ne „sovietinėms“ pasakoms?
– Gimiau ir augau Tarybų Sąjungoje, todėl knygos pavadinimą verčiu ne taip, kaip išverstų šiandieninės Lietuvos gyventojai. Esu praeities balsas, atsklindantis su pasakom, nepasakom, tikrove, netikrove. Po daugelio metų, praleistų anapus žemės, atkuriu tarybinę kasdienybę.
Naujus leidinius į Nacionalinę biblioteką atnešė pats Tomas Venclova
Čia matote leidinius, kurie papildys Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą Tomo Venclovos knygų kolekciją. Laikraščiai ir žurnalai, kuriuose publikuojami interviu su T. Venclova ir straipsniai apie jį, atkeliavo iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos (žurnalas „Открытый город“ leidžiamas Rygoje), Baltarusijos (balandžio mėnesį Venclova lankėsi Minske). Šiemet „Peter Lang“ leidyklos išleistos knygos „Kaliningrad and Cultural Memory“ („Kaliningradas ir kultūrinė atmintis“) autorius Edward Saunders gausiai remiasi T. Venclovos įžvalgomis, žvelgdamas į Kaliningrado miestą per kultūros ir literatūros šaltinių, vizualinių reprezentacijų prizmę.
Daugiau apie Tomo Venclovos knygų kolekciją Nacionalinėje bibliotekoje:
Spalio 9-ąją Pasaulinės pašto dienos proga mano kolegė „Facebooke“ pasidalijo ištraukaiš rašytojos Nelės Mazalaitės laiško bičiulei ir bendro likimo draugei Petronėlei Orintaitei. 1956 m. kovo 26 d. laiške Mazalaitė tuo metu Čikagoje gyvenusiai Orintaitei rašė:
„Girdžiu virtuvėj triukšmą – katile, vadinasi, reikia apleisti rašomą stalą. Nemanyk, turiu ir „Didžiąją virėją“!, guli kaip enciklopedija ant šaldytuvo, tačiau aš dažnai lyg per sapną atsimenu tėviškę ir stengiuos pakartoti anuos pietus. Šiandien verdu rūkytus kiaulės (ar paršo) kulniukus su burokėliais, prašau į svečius.“
Knyga Didžioji virėja: praktiškas vadovas
šeimininkėms, pirmą kartą išleista 1936 m. Akc. „Ryto“ B-vės spaustuvėje
Klaipėdoje, yra Vandos Varnienės iš
rusų kalbos išversta Elenos (Jelenos)
Malachoviec knyga. Pasak vertėjos, ji šio darbo ėmėsi po to, kai,
peržiūrėjusi lietuvių kalba išleistas receptų knygas, pamačiusi, jog lietuvės
neturi gero virtuvės patarėjo. Varnienė rusės knygą pritaikė savo laikams ir
papildė nauju skyriumi – vegetariškų patiekalų ir vegetariškų pietų sąrašu 45
dienoms.
Šį šeštadienį išėjusiame laikraščio „Draugas“ (JAV) priede „Kultūra : mokslas, menas, literatūra“ mūsų kolegėDeimantė Žukauskienė recenzuoja knygą „Pirmą kartą mama“, kurią parašė Havajuose gyvenanti prozininkė Vaiva Rykštaitė. Apskritai, „Kultūros“ numeris tiesiog puikus: rasite ilgą Algio Vaškevičiaus rašinį apie bičiulį iš lituanistikos studijų laikų Valdą Papievį, ištrauką iš V. Papievio romano „Brydė“, Astridos Petraitytės straipsnį apie Birutės Mar spektaklį „Unė“. Beje, menininkę įkvėpusios Unės Babickaitė-Graičiūnienės (Unės Baye) kolekcija saugoma Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
Kolekcijos fragmentai tapo „Europeanos“ projekto „Migracija mene ir moksle“ („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“) dalimi. Apie unikaliąją Unę, virtusią „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ heroje, galite paskaitytičia (lietuvių k.) ir čia (anglų k.)
