Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Ann Jillian: dėkinga Lietuvai

img930Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.

Ann Jillian (tikr. vardas Jūratė Nausėdaitė) gerai žinoma ne tik Amerikos lietuviams (tėvai – aviacijos kapitonas Juozas ir Margarita Nausėdai), kurie sekė jos karjeros žingsnius nuo pat vaikystės, bet ir kitų žemynų gyventojams. Jūratė vertinama kaip puiki aktorė ir puiki Lietuvos ambasadorė. Jūratė pasitaikius kiekvienai progai pasisako, jog yra lietuvė ir gali tuoj pat sudainuoti posmelį „Tėviškėle, tėviškėle…“.  Toliau skaityti „Ann Jillian: dėkinga Lietuvai“

Milžinas paunksmėj

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

SruogaBalys Sruoga

Šiandien minime 66-ąsias rašytojo, dramaturgo, teatrologo, literatūros kritiko Balio Sruogos mirties metines. Savo kūrinius Balys Sruoga pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“, tačiau brandžiausius savo kūrinius parašė tarpukariu ir okupacijų metais („Milžino paunksmė“, „Apyaušrio dalia“). 1943 m. kovo 16 d. Balys Sruoga, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri vėliau buvo išversta į daugelį kalbų. Literatūrologas Algis Kalėda teigia: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“ Amžininkai Balį Sruogą atsimena kaip itin kontraversišką, tačiau be galo spalvingą ir talentingą asmenybę.

Iš Igno Šeiniaus atsiminimų apie Balį Sruogą: „„– Rytoj steigiam rašytojų draugiją. Nesispirk, jei nelaimė ištiktų – tave kas pasiūlytų nariu valdybon“. Mano argumentai, kad ne Lietuvoj gyvenu, nieko negelbėjo. O ar galėjo kokie argumentai paveikti, kai Balys Sruoga, nuo seniau vienas pats geriausių mano draugų, imdavo ir užsispirdavo.“

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai. – Vilnius, 1996, p. 244.

Spalio 16 d., trečiadienį, 17 val. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus kviečia į vakarą „Esu įkaitas už savo tautą…“, skirtą rašytojo Balio Sruogos mirties metinėms ir įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 70-mečiui. Dalyvauja prof. Reda Pabarčienė, akademikas Jurgis Brėdikis, aktorius Saulius Bagaliūnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė-Tervydienė.

Icchokas Meras: „Nėra tik juoda, tik balta“.

Icchokas Meras

Icchokas Meras – žydų kilmės rašytojas, scenaristas. Prozininkas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, buvo išgelbėtas nuo mirties ir užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. Nuo 1972 m. gyvena ir kuria Izraelyje.

1960 m. Icchokas Meras debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau autorius išleido apsakymų knyga „Žemė visada gyva“, romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas“ ir „Sara“. Rašytojas keletą metų aktyviai dirbo kine, parašė scenarijus filmams „Birželis vasaros pradžia“, „Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“.

Daugelio Icchoko Mero knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo romanuose Icchokas Meras tikrovės įvykių nesistengia atkurti nuosekliai, taip kaip jie vyko – jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę ir vaizdą. Mero romanai, sukomponuoti iš atskirų, kartais beveik savarankiškų apsakymų. Savo kūryboje autorius naudoja pasakos, baladės, fantastinių apsakymų elementus.

Kūryba versta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Icchokas Meras yra pelnęs nemažai literatūros ir meno premijų. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2010 m. Nacionalinės premijos laureatas.

Ženevoje atidaryta išeivijos menininko Ray Bartkaus paroda

ray_pictŽenevoje atidaryta Niujorke gyvenančio žinomo išeivijos menininko Ray (Rimvydo) Bartkaus paroda, skirta Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

Ray (Rimvydas) Bartkus (g. 1961) jau daug metų gyvena Niujorke. Lietuvoje menininkas žinomas kaip 50 litų nominalo autorius. Menininkas savo kūrybą pradėjo nuo koliažų kūrimo. 1986 m. Ray Bartkus baigė grafikos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Menininkas dirbo iliustratoriumi Wall Street Journal, Time, Newsweek, Harper’s, The Los Angeles Times, Boston Globe, Smart Money, Business Weekly leidiniuose. Menininkas taip pat puikiai išmano masinių medijų niuansus. Jo darbų galima rasti  ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.

Konceptualaus menininko kūryboje idėja padiktuoja išraišką, todėl menininkas nuolatos stebina savo technikų įvairove. Baigęs grafiką, šios meno kalbos atsisakė – naudoja naująją – masinių medijų. Anot menininko, ji yra aiškiausia ir tiesiausiai žiūrovą pasiekianti priemonė. Jo kūryboje yra nepaprastai svarbus kūrinių aktualumas. Kaip ir Bartkaus iliustruojami naujienų leidiniai, taip ir jo darbai turi kalbėti ir klausti, jaudinti, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Jo kūriniuose – ne tik Amerikos aktualijos, bet ir globalūs reiškiniai. Milžiniškais kiekiais kiekvieną dieną žmones pasiekiančią informaciją Ray Bartkus sukoncentruoja savo kūryboje.

Parengta pagal: Neringa Černiauskaitė, „Trys Ray Bartkaus pasai“, in: Dailė, 2008, nr. 2, p. 42.

Įdomų ir išsamų interviu su meninku galima paskaityti čia: http://bit.ly/15HZBIB

Liūtas Mockūnas: „Spėju, jog išeivijos kritika pergyvens jos literatūrą“.

liutas_mockunasRugsėjo 30 d. gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūrologas, kultūrologas, o taip ir „Akiračių“ redaktorius bei „Santaros-Šviesos“ federacijos narys Liūtas Mockūnas.

1944 m. Liūtas Mockūnas su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Ten mokėsi lietuvių gimnazijoje, o 1949 metais persikėlė į JAV. Filadelfijoje baigė technologijos universitetą. Mockūnas ilgai dirbo inžinieriumi Čikagoje. Vėliau pradėjo aktyviai dalyvauti lietuvių išeivių kultūrinėje veikloje. Dalyvavo ne tik „Santaros-Šviesos“ veikloje, bet ir bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Margutis“, „Metmenys“), nuo 1969 metų buvo „Akiračių“ ilgametis redaktorius.

Liūtas Mockūnas paskelbė nemažai straipsnių apie moderniąją lietuvių literatūrą, prisidėjo prie R.Šilbajorio „Žodžiai ir prasmė“ (1982), A.Škėmos „Raštai“ (t. 3, 1985), „Egzodo literatūros atšvaitai“ (1989, Vilniuje), V.Trumpos „Lietuva XIX amžiuje“ (1989), „Pokalbių akiračiai“ (1991) knygų sudarymo bei redagavimo. 1997 m. išleido įdomią studiją apie lietuvių rezistenciją ir išeivijos vaidmenį joje „Pavargęs herojus“.

2005 metais visuomenininkas sugrįžo gyventi į Lietuvą. Tėvynėje jis taip pat aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą, prisidėjo prie „Akiračių“ perkėlimo į Lietuvą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė istorijos, kultūros, literatūros klausimais.

Liūtas Mockūnas prisimenamas kaip tolerantiškas, charizmatiškas žmogus, kuris savo energija ir kūrybiškumu į naujus projektus įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir jaunimą.