Asmenybės – Puslapis 53

Sankt Peterburge – paroda Eduardui Volteriui atminti

Portretas_apie 1930_F32-267 Trečiadienį, lapkričio 9 d., Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas, vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto) įkūrimo iniciatorių.

Eduardo Volterio gyvenimas susijęs su Latvija ir Vokietija, Rusija ir Lietuva. Rygoje gimęs ir šiame mieste gimnaziją baigęs, Leipcige filologiją studijavę ir daug metų baltistiką Sankt Peterburgo universitete dėstęs, jis daug prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo Rusijos imperijoje, rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas.

1918 m. E.Volteris persikėlė gyventi į Lietuvą ir tapo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėju bei pirmuoju jos vadovu, vėliau Kauno miesto muziejaus vadovu, 1922–1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Eduardo Volterio asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekose.

Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją

Kęstutis Raškauskas

Portretas_apie 1930_F32-267 Kuomet 1919 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Seimo rūmų pirmajame aukšte pradėtas kurti Centralinis Valstybės Knygynas (tarpukaryje bibliotekos dažnai vadintos knygynais), laikinoje sostinėje nebuvo likę jokių viešųjų bibliotekų. Karo išvakarėse įvairiataučių draugijų, valdiškų įstaigų tarnautojų, komercinių bei mokyklų bibliotekų tinkle dominavo Kauno skaitymo draugijos biblioteka, turėjusi apie 20000 įvairiakalbių universalaus pobūdžio knygų. Visos kitos bibliotekos nei iš tolo negalėjo jai prilygti pasiūlos įvairove ir apimtimi. Vokiečiai uždarė visas viešąsias bibliotekas, o jų fondai pradėjo „išsivaikščioti“. Toliau skaityti „Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją”

Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose

Rašytojas Kazimieras Barėnas, apie 1970 m.

Rašytojas, redaktorius, leidėjas Kazimieras Barėnas (tikr. Barauskas, 1907-2006) gimė Panevėžio rajone, mokėsi Panevėžio berniukų gimnaziją. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistikos ir pedagogikos studijas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, kur dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas.

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje gausu leidinių, prie kurių vienaip ar kitaip prisilietė K. Barėnas. Jis redagavo Manchesterio apygardos žinias bei Europos lietuvį, vadovavo leidyklai Nidos knygų klubas. Išvertė J. Steinbecko Tarp pelių ir žmonių (Barėno vertimas, pasirodęs 1950 m., vadinosi Tarp pelių ir vyrų), J. Hiltono Sudie, pone Čipse (1952, originalus pavadinimas – Goodbye, Mr. Chips). Išleido keturis romanus (Tūboto gaidžio metai, Dvidešimt viena Veronika, Beragio ožio metai, Meškos maurojimo metai), penkias novelių knygas. 2011 m., po autoriaus mirties, Panevėžyje pasirodė pagal rankraštį parengta K. Barėno poezijos rinktinė Prabėgančios stotys: didžioji dalis eilėraščių autoriaus buvo sukurti Vokietijos pabėgėlių stovyklose 1944 – 1947 m. Toliau skaityti „Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose”

„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas

Dr. Lara Lempertienė,

Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“ dalyvė

Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų

1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“ Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį, vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.

Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Toliau skaityti „„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas”

Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jolanta Budriūnienė

Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje

Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį, šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių. Toliau skaityti „Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”

Rusijos galios pavidalai A. Grigas knygose

grigas Šį mėnesį žurnalo „The New York review of books“ publikacijoje „The real power of Putin“ („Tikroji Putino galia“) Benjamin Nathans pristato Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei biografijai skirtas knygas, tarp jų – vasarį leidyklos „Yale University Press“ išleistą Agnia Grigas knygą „Beyond Crimea: the new Russian empire“ („Anapus Krymo: naujoji Rusijos imperija“), kurioje Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė A. Grigas analizuoja Vladimiro Putino užsienio politiką, keldama klausimą, kaip Rusija perbraižys sienas posovietinėje erdvėje.

Putin has also waged a soft-power irredentist campaign to mobilize millions of ethnic Russians and Russian speakers in the “near abroad,” the former Soviet republics that now ring Russia’s western and southern flanks. And where a Russian political diaspora cannot be found, the political analyst Agnia Grigas shows in Beyond Crimea, Moscow creates one: via humanitarian assistance, media saturation, and widespread granting of Russian passports. But these efforts to recoup at least some of what was lost in 1991 have been both selective and opportunistic.

The Real Power of Putin / Benjamin Nathans. The New York Review of Books. – 2016, sept. 29.

grigas_energy

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ši nauja knyga pasieks ateityje, skaitytojams galime pasiūlyti 2013 m. išėjusią A. Grigas knygą „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“), kurioje aptaria Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Energijos klausimas skirtas ir A. Grigas publikacija leidinyje „The Baltic States in the EU: yesterday, today and tomorrow“. Tekstas, pavadintas „Energy policy: the Achilles heel of the Baltic States“ („Energijos politika: Baltijos šalių Achilo kulnas“), laisvai prieinamas internete: http://www.delorsinstitute.eu/011-16347-The-Baltic-states-in-the-EU-yesterday-today-and-tomorrow.html