Datos – Puslapis 27 – Lituani(sti)ka

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

velines EILĖRAŠTIS APIE ATMINTĮ

Tu lauki pasitraukusių? Giliai
Jie pasitraukė. Juos paliko sienos,
Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,
Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,
Nemirtingumas ir pušų spygliai.

Nebežinia, kuris iš jų teisus,
Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,
Nebetenki betikslio vientisumo
Ir pats skiries į priešingus balsus.

Belieka ratas, brėžiamas peiliu,
Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –
Tiek netiesos, tiek laisvės ir eilių
Ir taip nedaugel tikrojo likimo.

Belieka du balsai. Jie palytės
Šio miesto šiltą ir nejaukų tūrį.
Jiems buvo duotas lašas atminties.
Tu. ją turi. Ir niekas jos neturi,

O blaškosi, sparnuota ir akla,
Tarsi kregždė, kurios negeidžia lizdas,
Ir ko bevertas tavo klasicizmas,
Linksma ir iškilminga mokykla?

Taip valanda, nuo mūsų atskirta
Ji pasmerkta, nukrinta kaip skara
Ant kambarių, koridorių ir laiptų,
Ir ant spragos, kuri vis tiek yra
Tarp būtojo ir būsimojo laiko.

Venclova, Tomas. Kalbos ženklas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.

Algimantas Kezys: „Mano menas susijęs su tuo, kaip aš matau formą, grožį.

Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertėje. (Algimantas Kezys)

Vienam ryškiausių išeivijos menininkų, fotografui Algimantui Keziui spalio 28 dieną sukanka 86-eri metai. Daugelis A. Kezį pažįsta iš jo fotografijos darbų arba visuomeninės veiklos, kurią jis plėtojo gyvendamas išeivijoje.

Daugelį metų Algimantas Kezys vadovavo Jaunimo centrui, dalyvavo rengiant savo personalines ir daugelio kitų menininkų parodas, dirbo lituanistinėje mokykloje, stovyklavo su skautais, bei taip pat dirbo pastoracinį darbą.

Menininkas fotografija susidomėjo visiškai atsitiktinai. Per vieną stovyklą vaikams kilo idėja įsteigti fotografijos klubą. Taip mažame stovyklos namelyje A. Kezys įsteigė fotostudiją. Vaikai tada metė visus kitus užsiėmimus, sukeldami kitų vadovų pyktį ir rinkosi į tą namuką išmokti fotografijos. Taip bežaisdamas su vaikais, Algimantas Kezys pats rimtai susidomėjo fotografavimu.

A. Kezys pripažinimo sulaukė 1965 m., surengus pirmąją parodą Čikagos meno institute. Nuo tada fotografas eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų. Fotografo darbai pasirodydavo įvairiuose meno žurnaluose ir knygose. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikaga, Lietuva, miesto architektūra, taip pat abstraktūs, sunkiai nusakomi dalykai. Šių metų liepą Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje eksponuota Nacionalinės bibliotekos fotografijų paroda „Algimantas Kezys. Lithuania“. Lituanikos fonduose saugomi fotografo darbų bei parodų katalogai. Kviečiame!

Apie menininko kūrybą rašo žurnalas „Lituanus“ >>> http://www.lituanus.org/1981_1/81_1_04.htm

Rašytojo Icchoko Mero savaitė

untitled Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui. Toliau skaityti „Rašytojo Icchoko Mero savaitė”

Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)

regular_i_meras 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje gimė Lietuvos rašytojas Icchokas Meras. Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)”

Ką žinote apie išeivijos kūrėją Adolfą Meką?

Adolfas Mekas yra ne tik žymaus lietuvių išeivijos kūrėjo Jono Meko brolis, tačiau ir avangardinio kino režisierius bei literatūrinių pasakų kūrėjas. A. Mekas gimė 1925 m. rugsėjo 30 d. Semeniškiuose (Papilio valsčius). 1944 m. su broliu Jonu pasitraukė iš Lietuvos ir apie metus praleido priverstinių darbų stovykloje Elmshorne Vokietijoje. 1946 m. įstojo į Mainco universitą, kuriame studijavo literatūrą ir filosofiją. 1946 m. Visbadene su L. Lėtu (Vytautas Leonas Adamkevičius), A. Landsbergiu ir broliu Jonu pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1954 m. su broliu leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1971 m. Bardo koledže Niujorke įkūrė Kino fakultetą (dėstė iki 2004 m.). Kūrėjas mirė 2011 m. gegužės 31 d. Niujorke.

Filmografija:

Medžių šautuvai (Guns of the Trees), su broliu Jonu, 1962 m.
Aleliuja kalvoms (Hallelujah the Hills), kubistinė komedija, 1963 m.
Karinis kalėjimas (The Brig), Niujorko „Living Theatre“ J. Malinos ir J. Beko pastatyta pjesė, su broliu, 1964 m., Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas
Dienoraščiai, pastabos ir škicai, arba Valdenas (Diaries, notes and sketches, also known as Walden), su broliu, 1964-1969 m.
Dvivamzdė detektyvinė istorija (The Double-Barreled Detective Story), 1965 m.
Vėjo gėlės (Windflowers), 1968 m.
Draugės ir draugai (Companeras y Companeros), su kitais, 1970 m.
Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą (Reminiscences of a Journey to Lithuania), su broliu, 1971-1972 m.

Stasys Barzdukas: „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko

Stasys Barzdukas (1906 m. balandžio 23 d. – 1981 m. rugsėjo 13 d.) – pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą ir kurį laiką mokytojavo Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945-1949 m. dėstė lietuvių gimnazijoje Eichštete. 1949 m. persikėlė į JAV ir ten mokytojavo Klivlando lituanistinėje mokykloje. 1955-1961 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos, o 1961-1964 m. – tarybos pirmininkas. 1963 m. įsteigė žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir jį redagavo iki 1975 m. 1963-1969 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas, 1969-1973 m. – pirmininkas, o nuo 1973 m. – garbės pirmininkas. S. Barzdukas buvo aktyvus Ateitininkų federacijos narys, vėliau – pirmininkas, taip pat Lietuvių kalbos draugijos veikėjas.

<…> „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko, nes subūrė pasaulyje pasklidusius lietuvius į vieną lietuvišką šeimą, kuriai rūpėjo lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos laisvinimo darbas. (Pasaulio lietuvis, 1981, Nr. 6, p. 52)

„Pasaulio lietuvį“ galite skaityti Epavelde. Kviečiame!