Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
LRT Klasika, „Ryto Allegro“ (nuo 54.00): Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje garso įrašas
Anot pokalbį 
Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“. Renginį vedė Dailininkų sąjungos leidyklos Artseria direktorė Danutė Zovienė. Ji paminėjo, kad knygos idėja kilo tuometiniam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Knygos sudarytoja ir tekstų autorė menotyrininkė Erika Grigoravičienė pasakojo, kad darbas prasidėjo 2012 m. kovo mėn., kai ji nuvyko pas dailininką. Pradžia nebuvo lengva. Žibuntas Mikšys – grafikas, intelektualas, kuriantis Paryžiuje, nors ir buvo knygos priežastimi ir objektu, tačiau garsėjo „įsigilinimu ir pedantiškumu“, jis norėjo prisidėti prie leidinio sudarymo. Dešimt dienų, praleistų su grafiku, sudarytoja prisimena, kaip įdomią, bet gan sunkią patirtį. Žibuntas Mikšys daug pasakojo apie žmones, kuriuos sutiko prieškario Lietuvoje, DP stovyklose, JAV, o vėliau Prancūzijoje. Tiesa, apie save pasakojo mažai. Net uždraudė minėti bet kokias jo asmeninio gyvenimo detales. Nors pokalbių buvo daug, tačiau teksto knygoje liko mažai, pačiam Ž.Mikšiui „gerokai pabraukius“. Pati knygos idėja nebuvo parašyti Ž.Mikšio biografiją. Tai kūrybos albumas, kurį sudaro vienuolika skyrių. Jame pristatyta 300 grafiko darbų su trumpais dailėtyriniais komentarais. Kūrėjas išliko reiklus albumo bendraautorius. Jis norėjo, kad kiekvienas kūrinys būtų vertinamas, kaip savarankiškas objektas; be paralelių ir aliuzijų. 
Knygų mugės šeštadienio rytas visai nebuvo panašus į tingų beprasidedantį savaitgalį. Jau 11 val. leidyklos „Versus aureus“ ir VDU Lietuvių išeivijos instituto surengtoje diskusijoje buvo kviečiama kalbėti tema „Ar diasporos praeitis atskleidžia dabarties diasporos lemtį?“. Kalbėjusieji – literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė, menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė, žurnalistas, filosofas dr. Mykolas Drunga, sociologė dr. Daiva Kuzmickaitė, moderuojami instituto vadovo prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus siekė pristatyti ir įvertinti XX a. antrosios pusės lietuvių išeivių sukurto intelektinio kapitalo dydį ir jo integralumą atskirų šios dienos Lietuvos mokslo šakų tyrimų kontekste.