Nauji leidiniai – Puslapis 19

Knygos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymas

Kviečiame į Viliaus Šadausko studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).

Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.

Renginyje dalyvaus:

knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,

prof. dr. Aivas Ragauskas,

dr. Vladas Sirutavičius,

doc. dr. Robertas Jurgaitis,

Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt

Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai”

Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)

Dalia Cidzikaitė

Gamtos pažinimo vadovėliai „Lietuvos gamta“

JAV ketvirtokai apie gamtą mokosi iš trijų vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalių.

2014 metais JAV LB spaustuvėje Čikagoje išleistos trys vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalys supažindina JAV lituanistinių mokyklų IV klasės mokinius su Lietuvos augalais (1 dalis), paukščiais (2 dalis) ir žvėrimis (3 dalis). Visos trys dalys turi po pratybų sąsiuvinį. Knygų sudarytoja – Čikagos lituanistinės mokyklos mokytoja Danutė Petraitienė, redaktorė – Loreta Timukienė.

Augalams skirtoje dalyje mokiniai supažindinami su žinomiausiais Lietuvos laikų ir miškų augalais, kaip antai, žolynais (žibuoklėmis, kiaulpienėmis, ramunėmis, rugiagėlėmis ir kt.), vaistiniais augalais (čiobreliais, kraujažole, paparčiu ir kt.), uogomis (avietėmis, žemuogėmis, mėlynėmis ir kt.), vandens ir pakrančių augalais (vandens lelija, ajeru ir kt.), krūmais, lapuočiais (beržu, ąžuolu, liepa, uosiu, klevu ir kt.) ir, spygliuočiais medžiais (egle, pušimi, kadagiu). Lietuviškus augalus pažinti geriau padeda vadovėlio autorės kruopščiai atrinkti Janinos Degutytės, Anzelmo Matučio, Ramutės Skučaitės, Martyno Vainilaičio ir kitų Lietuvos poetų eilėraščiai. Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)”

Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai

Dalia Cidzikaitė

Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 40 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 2180 mokinių, dirba 305 mokytojai. Čikagoje ir jos apylinkėse yra įsikūrusios 4 lituanistinės mokyklos, dvi iš jų – Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, IL ir Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM) – pagal mokinių skaičių yra didžiausios Amerikoje.

Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar kitas – išleisti savo pačių vadovėlius.

Neseniai iš ČLM gauti vadovėliai yra gera proga susipažinti su Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąja medžiaga, mokytojų kūrybingumu ir pastangomis, kad kartą per savaitę į lituanistinę mokyklą atvykęs jaunimas gautų kuo daugiau informacijos apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, gamtą, susipažintų su diasporos JAV ištakomis, jos istorija ir visuomenine veikla.

Tikslių duomenų nėra, bet manoma, jog vien Čikagoje po 1990 metų į Ameriką atvykusių lietuvių gali būti daugiau nei 300 000. Nuotraukoje: Čikagos lietuviai švenčia Kovo 11-ąją, 2017 m. Sandra Scedrina, Studio Light Inc. nuotr.

Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai”

T. Venclovos knygos „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašas

Kovo 10 d., penktadienį, radijo laida „Ryto allegro“ (LRT Klasika) sugrąžino į vasarį vykusią Vilniaus knygų mugę, suteikdama progą išgirsti Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo įrašą. Per pristatymą žaismingą T. Venclovos pokalbį su bičiuliu eseistu, scenaristu Pranu Morkumi moderavo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.

Knygos prisatymas: Tomas Venclova su žurnalistu Pranu Morkumi bei istoriku prof. habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu

LRT Klasika, „Ryto Allegro“ (nuo 54.00): Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje garso įrašas

Dialogas apie prarastą ir išsaugotą orumą

Nors daugelis Tomo Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės „Prarasto orumo beieškant“ tekstų parašyti senokai, knygoje gvildenami klausimai aktualiai skamba ir šiandienos kontekste. Jaunas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas knygą mini naujienų portalui 15 min. parašytame komentare:

Lietuvos viešoji erdvė itin palanki prarasto orumo paieškai, kurią savo straipsnių rinktinėje mini poetas Tomas Venclova. Čia viskas vis dar itin menka ir lengvai įgyjama bei taip pat lengvai prarandama: nuo pinigų iki asmenybės, nuo prezidento posto iki įvaizdžio visuomenėje.

Išsaugoti orumą ir pagarbą laikysena tokioje erdvėje, kur gandai ir istorijos apie pergales ir pralaimėjimus sklinda valandų greičiu, yra itin sunku. Būtent todėl autoritetų ir žmonių, gebančių paprastai išreikšti įžvalgas iš komplikuotos tikrovės, vis mažiau.

Taip yra todėl, kad rizika pasirinkus moralumo ir sąžiningos laikysenos pozicijas dar labiau išauga. Moralus ir principingas žmogus yra itin arti idioto. Ši tradicija nėra nauja ir seka nuo pat Antikos filosofo Diogeno iki Fiodoro Dostojevskio kunigaikščio Myškino.

Paulius Gritėnas : Neprarasti orumo