Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“.
Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.
Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga”
„…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”
Šiemet sukako 90 metų nuo rašytojo Algirdo Landsbergio gimimo. Kūrėjas dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė 2004 metais toli nuo Lietuvos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sukakčiai pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“, kurioje taip pat kalbėta apie Icchoko Mero bei Mariaus Katiliškio kūrybą, o Maironio literatūros muziejus parengė jam skirtą parodą. Toliau skaityti „„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“”
Galbūt pradėjote mokytis anglų kalbos arba norite atnaujinti jos žinias? O gal užsiimate šios kalbos mokymu? Siūlome atkreipti dėmesį į Jennifer Bassett knygelę „Shirley Homes and the Lithuanian case“ iš „Oxford bookworms library“ serijos. Juk skaityti tekstą, kurio personažas – lietuvis, iškart žymiai įdomiau, ar ne? Toliau skaityti „Surasti nežinomą lietuvį Londone”
Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”
Šiuos eilėraščius iš anglų bei vokiečių kalbų vertė Ehteram Sadat Tavakoli ir Ali Abdollahi.
Nesunku pastebėti, kad susidomėjimas Lietuva, o ypač jos kultūra, auga ne tik Europoje, bet ir taip vadinamuose „egzotiškuose“ kraštuose. Štai tolimajame Irane išleista jau antroji lietuvių poezijos antologijos knyga persų kalba. Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę „Handpicked Raspberries“, kuri yra Lituanikos skyriuje, pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.
Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija. Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus (angl. Neither seagull nor star only rain) yra jau antra Irane 2012 m. išleista lietuvių poezijos rinktinė persų kalba. Antra knyga yra šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių poetų. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S. Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane. Toliau skaityti „Lietuvių poezija persų kalba”
Pasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.