Nauji leidiniai – Puslapis 9

Sinfonía de primavera. Antología de poesía lituana del siglo XX

Šį rudenį Ispanijoje pasirodė lietuvių poezijos vertimų į ispanų kalbą antologija „Sinfonía de primavera“ („Pavasario simfonija“), kurią sudarė, jos tekstus išvertė Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja doc. Carmen Caro Dugo. Sudarant antologiją vertėją konsultavo, knygos įvadą parašė Lietuvių literatūros katedros dėstytoja Brigita Speičytė. Miela Carmen, dėkojame už nuostabią dovaną Nacionalinei bibliotekai!

Poetų, kurių eilės įtrauktos į antologiją, sąrašas: Maironis, Kazys Binkis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis, Henrikas Radauskas, Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas, Alfonas Nyka-Nyliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis, Jonas Mekas, Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema, Algimantas Mackus, Janina Degutytė, Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius, Jonas Juškaitis, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Vytautas P. Bložė, Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis.

Apie knygą (ispanų k.) >

Metų knygos rinkimai | Susitikimas su poezijos knygų autoriais

Ruduo – tinkamiausias sezonas poezijai. Šį kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susitikti su šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų geriausių poezijos knygų autoriais. Lapkričio 12 d. 18 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus Vaiva Grainytė, Jurgita Jasponytė, Vytautas Kaziela, Giedrė Kazlauskaitė ir Alvydas Šlepikas. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Donata Mitaitė. Bus galima įsigyti visų penkių autorių nominuotų knygų. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia>>

Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip penkis kartus), el. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.

Toliau skaityti

Mugės, turgūs ir atlaidai XX a. pirmosios pusės Vilniuje

Miestai stovi šimtmečius ir tūkstantmečius, tačiau jų gatvėmis vaikščioję eiliniai žmonės veikiai pasimiršta. Fotografai Boleslava Zdanovska (Bolesława Zdanowska) ir Edmundas Zdanovskis (Edmund Zdanowski) mums paliko galimybę žvilgtelėti į XX a. pirmosios pusės Vilniaus muges, turgus, atlaidus. – Vilnių su ūsuotais, barzdotais prekeiviais ir skarelėmis plaukus pridengusiomis prekeivėmis, šen bei ten šmėkštelinčiais skrybėlėtais ponais ir šventadieniškai elegantiškomis, puriose kailinėse apykaklėse paskendusiomis poniomis… Šios fotografijos sudėtos į 2018 m. Torunėje pasirodžiusį albumą.

Vyras ir žmona Zdanovskiai tarpukario Vilniuje įsteigė fotoateljė. E. Zdanovskis buvo vienas tuometinio Vilniaus universiteto Meno fakulteto meninės fotografijos katedros bendradarbių. Nuo 1945 m. pora gyveno ir dirbo Gdynėje, dėstė Fotografijos licėjuje. Gausybę jų užfiksuotų akimirkų iš Vilniaus gyvenimo rasite ir svetainėje EPAVELDAS: https://www.epaveldas.lt/home

Bibliografinė informacija:

Wileńskie kiermasze, jarmarki i odpusty : fotografie Bolesławy i Edmunda Zdanowskich / Jolanta Jakubowska, Justyna Słomska-Nowak ; [redakcja naukowa: Hubert Czachowski]. – Toruń : Muzeum Etnograficzne im. Marii Znamierowskiej-Prüfferowej w Toruniu, 2018. – 201, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Santr. angl.. – Žml. priešlapyje. – Bibliogr., p. 34-35, ir išnašose. – ISBN 978-83-61891-17-8

Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai“

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Po Sovietų Sąjungos griūties prabėgus beveik trims dešimtmečiams, praėjęs laikotarpis traukia ne tik mokslininkų, į savo rankas sutelkiančių vis daugiau anksčiau neatvertų, neanalizuotų dokumentų dėmesį. Sovietmetis savitai interpretuojamas, analizuojamas grožinėje literatūroje, kurioje neretais atvejais meninė išmonė supinama su autentiškomis rašančiojo patirtimis, istoriniais faktais. Vienas tokių kūrinių – naujausias jau trisdešimt metų Australijoje gyvenančios ir kuriančios rašytojos dr. Gražinos Burokaitės-Pranauskienės darbas „Soviet Fairytales“. Tai apysakų rinkinys, kuriame autorė, remdamasi gausia istorine medžiaga ir autentiškais patyrimais, sugrįžta į sovietmetį ir išryškina tam tikrus visuomenės, kasdienybės momentus, taip pat supažindina užsienio skaitytojus su įvykiais, kurie dėjosi kitapus geležinės uždangos. Su G. Pranauskiene kalbamės apie istorijos reikšmę grožinėje literatūroje, veiksnius, skatinusius aprašyti sovietmečio kasdienybę, patirtis, poetės posūkį į prozą lėmusius sprendimus bei daugelį kitų temų.

Knygos pristatymas Merburno universiteto Viktorijos menu koledže. Fotografas – Sanjeeva Vancuylenburg

– Jūsų naujausios knygos „Soviet Fairytales“ pavadinimas į lietuvių kalbą greičiausiai būtų verčiamas „Sovietų pasakos“, tačiau viename interviu minite, kad pati jį verčiate į „Tarybinės pasakos“. Ką Jums reiškia vienos ar kitos terminijos vartojimas ir kodėl pirmenybę teikiate „tarybinėms“, o ne „sovietinėms“ pasakoms?

– Gimiau ir augau Tarybų Sąjungoje, todėl knygos pavadinimą verčiu ne taip, kaip išverstų šiandieninės Lietuvos gyventojai. Esu praeities balsas, atsklindantis su pasakom, nepasakom, tikrove, netikrove. Po daugelio metų, praleistų anapus žemės, atkuriu tarybinę kasdienybę.

Toliau skaityti

Nauja knyga apie Alma Mater Vilnensis

Svajingi Vilniaus universiteto kiemeliai, storasienės skliautuotos auditorijos ir skambūs lotyniški žodžiai „Alma Mater Vilnensis“ daugeliui kelia nostalgiją ir klausimą, ar universitete nesivaidena. Knyga „Alma Mater Vilnensis 1919-1939“, išleista lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis, leidžia žvilgtelėti į universiteto pastatus ir jo bendruomenės gyvenimą tarpukariu. Czesławas Miłoszas anais nespalvotų fotografijų laikais buvo tik studenčiokas, tarp kitų paskendęs veidas grupinėje studentų išvykos į Trakus nuotraukoje.

Bibliografiniai duomenys:
Alma Mater Vilnensis 1919-1939 : 100-lecie Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie 1919-2019 : z przedmową JM Rektora UMK / [autorzy tekstów, wyboru i opisów fotografii Anna Supruniuk, Mirosław A. Supruniuk] ; [tłumaczenie i korekta językowa tekstów obcych Lisko MacMillan, Wojciech Kallas (j. angielski), Helmutas Šabasevičius, Barbara Stankevič (j. litewski)] ; Uniwersytet Mikołaja Kopernika w Toruniu. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 2019. – 192 p. : iliustr., portr.. – Gretut. tekstas lenk., angl., liet.. – Bibliogr.: p. 69-74. – ISBN 978-83-231-4212-6

Tomo Venclovos kolekciją papildys nauji leidiniai

Naujus leidinius į Nacionalinę biblioteką atnešė pats Tomas Venclova

Čia matote leidinius, kurie papildys Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą Tomo Venclovos knygų kolekciją. Laikraščiai ir žurnalai, kuriuose publikuojami interviu su T. Venclova ir straipsniai apie jį, atkeliavo iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos (žurnalas „Открытый город“ leidžiamas Rygoje), Baltarusijos (balandžio mėnesį Venclova lankėsi Minske). Šiemet „Peter Lang“ leidyklos išleistos knygos „Kaliningrad and Cultural Memory“ („Kaliningradas ir kultūrinė atmintis“) autorius Edward Saunders gausiai remiasi T. Venclovos įžvalgomis, žvelgdamas į Kaliningrado miestą per kultūros ir literatūros šaltinių, vizualinių reprezentacijų prizmę.

Daugiau apie Tomo Venclovos knygų kolekciją Nacionalinėje bibliotekoje:

Tomo Venclovos knygų kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje / Jolanta Budriūnienė. – Bibliogr.: 3 pavad. // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 65 (2015), p. 244-247.