Naujienos – Puslapis 33 – Lituani(sti)ka

Paribio kūryba

Pačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.

Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis ir T. Venclova dažnai pavadinami poetų triumviratu. 2015 m. spalio 17-18 d. Sankt Peterburge buvo surengta tarptautinė konferencija „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta 2015 m. Sankt Peterburge pasirodžiusi T. Venclovos publicistikos rinktinė „Пограничье : публицистика разных лет“ (du egzempliorius, taip pat padovanotus paties autoriaus, saugome Nacionalinėje bibliotekoje). Konferencijoje pranešimą apie Cz. Miłoszo ir T. Venclovos intelektualinį dialogą apie Vilnių („Без раздела: Диалог Чеслава Милоша и Tомаса Венцловы о Вильнюсе“) perskaitė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Į rinktinę sudėtų eilėraščių autorė Natalija Gorbanevskaja (1936-2013) žinoma ne tik kaip ir poetė ir vertėja: ji buvo aktyvi disidentinio judėjimo dalyvė, pogrindinio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ („Хроника текущих событий“) redaktorė. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją įvykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją; vėliau buvo suimta ir pateko į psichiatrinę ligoninę. 1975 m. N. Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. T. Venclovą ir N. Gorbanevskają siejo ilgametė bičiulystė, prasidėjusi prieš abiem emigruojant į Vakarus: disidentai susitikdavo Maskvoje, Tartu ir Vilniuje.

Knygos „Пограничье как духовный опыт“ tekstas Lenkijos instituto puslapyje:

http://polinst.ru/files/upload/3854936Materialy_konferencii.pdf

Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse

Parengė Vytautas Smilgevičius

2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse”

Žagarės žydų likimas: akistata su praeitimi ir dabartimi

Parengė Vytautas Smilgevičius

2014 m. pasirodžiusios knygos Zagare. Litvaks and Lithuanians Confront The Past (Žagarė. Litvakai ir lietuviai susiduria su praeitimi) autorė Sara Manobla – litvakė, užaugusi Jungtinėje Karalystėje. Susidomėjimas giminės šaknimis atvedė ją į Lietuvą, į Žagarę. Šiame mieste nuo XVI amžiaus klestėjo žydų bendruomenė: po 1941 m. iš jos teliko keletas žmonių. Čia autorė apsisprendė „padėti miestui susitaikyti su praeitimi, pastatyti tiltus tarp kultūrų, susidraugauti, skatinti pagarbą nepamirštant istorijos“. Tą ji veikė, padedama draugų iš Izraelio ir Lietuvos, tiesdama tiltus, bandydama suvokti situaciją. Organizavo labdarą ir lankė pusiau apleistas žydų kapines. Dalyvavo miesto šventėse ir susitiko su paskutiniu likusiu Žagarės žydu. Kartu su lietuviais džiaugėsi Lietuvos pažanga ir uždavė sunkių klausimų dėl žydų genocido.

Knygą išskiria šiltas autorės požiūris į Lietuvą ir susitaikymo su praeitimi paieška. S. Manobla – ne kaltintoja ir ne advokatė. Jai rūpi atsakymai, žmonių požiūris; rūpi, kad 1941-ųjų tragedija niekada nepasikartotų. Autorės tekstuose matome Lietuvos piliečių galeriją – nuo paskutinio Žagarės žydo iki prezidento Valdo Adamkaus.

„The Oxford history of Poland-Lithuania“ – jau Nacionalinėje bibliotekoje

Nacionalinę biblioteką pasiekė vertingas naujas leidinys – pirmasis „The Oxford history of Poland-Lithuania“ tomas (Oxford University Press, 2015.). Šis tomas skirtas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) susikūrimui: istorikas Robertas Frostas aptaria 1385-1569 metus – t.y., beveik du amžius trukusį suartėjimą, kurį vainikavo Liublino unija. Pasak autoriaus, pagal pradinį sumanymą šis periodas turėjęs patekti į įvadinį ATR istorijos skyrių, tačiau veikiai paaiškėjo, kad priešistorė labai svarbi norint suvokti ATR politinę dinamiką, o anglų kalba apie ATR susiformavimą rašyta labai mažai.

Pristatydama šią knygą leidykla „Oxford University Press“ pabrėžia, kad istorikų darbuose apie Rytų Europos istoriją dominuoja Rusijos imperija, nors Rusija kaip didelė galybė iškilo tik po 1700 m. Tris amžius Rytų Europoje didžiausia galybė buvusi Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudaryta valstybė, viena iš ilgiausiai gyvavusių politinių sąjungų Europos istorijoje. Pasak leidėjo, moderni Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos bei Ukrainos istorija negali būti tinkamai suprasta neapmąsčius ATR palikimo. Knyga skirta istorikų Oskar Halecki, Adolfo Šapokos, Mykhailo Hrushevsky ir Matvey K. Liubavskii atminimui.

Daugiau apie knygą: https://global.oup.com/academic/product/the-oxford-history-of-poland-lithuania-9780198208693?cc=lt&lang=en&#

Ką slepia vardas Frank B. Mast?

Parengė IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus bibliografas Jonas Rimka

Balio Mastausko portretas knygoje poezijos rinkinys „The poetic works of Frank B. Mast“. Lozoračių biblioteka — Balio Mastausko portretas knygoje „The poetic works of Frank B. Mast“. Lozoraičių biblioteka

Tai Lietuvoje, Žasliuose, gimusio teisininko, katalikų veikėjo Balio Mastausko (1889-1961) vėlesnis vardas ir pavardė. 1906 m. jis kartu su tėvais atvyko į JAV. Vėliau studijavo Lozanos universitete Šveicarijoje, paskui grįžo į JAV. 1915 m. baigęs Detroito teisės kolegiją po kelerių metų pradėjo tarnybą JAV karinėje aviacijoje leitenanto pareigose. 1918 m. pasitraukė iš aktyvios tarnybos armijoje ir įsijungė į Lietuvos išlaisvinimo darbą. Užmezgęs ryšių su įtakingais Amerikos žmonėmis, jis patyrė, kad daugelio svarbių asmenų dėmesį galima patraukti tik per viešąją nuomonę, kurią tais laikais perteikdavo spauda. B. Mastausko pastangomis 1918 m. lietuvių delegacija gavo audienciją Baltuosiuose Rūmuose pas JAV prezidentą Vudrą Vilsoną. Delegacija kalbėjosi su prezidentu apie lietuvių tautos vedamą kovą ir dedamas pastangas sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Delegatai gavo V. Vilsono teigiamą atsakymą ir paskatinimą nepailstamai dirbti, siekiant savo tikslo.

1919 metais dalyvaudamas Versalio Taikos konferencijoje Paryžiuje, B. Mastauskas įsitikino, kad Lietuvos reikalai pasaulyje mažai žinomi ir suprantami, todėl iš Amerikos reikėtų pradėti aktyvų viešinimo darbą. Paryžiuje jis susitiko JAV Visuomenės informavimo komiteto direktorių K. Byoirą. Jo paklausė, ar šis sutiktų vadovauti viešinimo kampanijai. K. Byoiras sutiko, jeigu to paprašytų Amerikos lietuviai. B. Mastauskas su žurnalisto patirties turėjusiu K. Byoiru supažindino Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje vadovą, užsienio reikalų ministrą Augustiną Voldemarą, kuris pritarė sumanymui.

1928 m. Frank B. Mast buvo paskirtas Ilinojaus valstijos prokuroro padėjėju. Jis tardė žinomą nusikaltėlį Al Capone. Nuotr. iš Trend Following

1919 m. B. Mastauskas 1919 m. išrinktas JAV Lietuvių tarybos pirmininku. Jis daug dirbo, kad Lietuva būtų pripažinta de facto ir de jure. Nuo 1926 m. profesoriavo Lojolos universitete, kur dėstė romėnų teisę. B. Mastauskas reiškėsi ir JAV gyvenime: 1928 m. buvo paskirtas Ilinojaus valstijos prokuroro padėjėju. Jis tardė žinomą nusikaltėlį Al Capone.

Šis žinomas visuomenės veikėjas rašė poeziją: poezijos rinkinys „The poetic works of Frank B. Mast“ buvo išleistas po autoriaus mirties. Šis eilėraščių rinkinys išreiškia jo asmeninius pomėgius, gyvenimo tikslus. Šią knygą galima rasti Lituanistikos tyrimų skyriuje saugomoje Lozoraičių bibliotekoje.

Naujos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo pažinimo galimybės

Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Vilniaus universiteto studentų grupė – Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos dr. Laros Lempertienės, universitete dėstančios hebrajų kalbą, fakultatyvo dalyviai. Kursas dėstomas įgyvendinant VU Istorijos fakulteto projektą „Žydų studijų vystymas Lietuvoje: tyrimų ir dėstymo lauko sukūrimas Vilniaus universitete“ (projekto vadovė doc. dr. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė). Studentai mokomi atpažinti ir kultūrologiškai perskaityti žydų kultūros objektus, susijusius su hebrajišku raštu ir tekstais. Toliau skaityti „Naujos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo pažinimo galimybės”