Kategorija: Naujienos

Adolfas Vaičaitis – saulėtosios Australijos dailininkas

Adolfas Vaičaitis 1998 m.
Adolfas Vaičaitis 1998 m.

Gerokai daugiau nei prieš pusę amžiaus, atsisveikinęs su tėvyne, į Vakarus pasitraukė dailininkas Adolfas Vaičaitis. Dailininkas buvo baigęs Kauno meno mokyklą, dirbęs Valstybinės knygų leidyklos meniniu redaktoriumi, dalyvavęs lietuvių dailės parodose, iliustravęs dr. J. Balio „Lietuviškas pasakas“, L. Dovydėno „Lapino vestuves“, tremtyje –­ literatūros almanachą „Tremties metai“, J. Aisčio „Pilnatį“, J. Kaupo „Daktarą Kripštuką pragare“ ir kitus leidinius.

A. Vaičaitis yra sukūręs daug tapybos, akvarelės darbų, netradiciškų ekslibrių. Dalyvavo parodose Vokietijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Skaitė paskaitas lietuvių bendruomenei, yra buvęs lietuvių Kultūros fondo Australijos valdybos pirmininku. Nuo 1949 m. A. Vaičaitis gyveno Australijoje, tačiau pastaruosius 15 metų vasaras praleisdavo Lietuvoje.

Vaicaitis_1-1

2011 m. jis Šiaulių universitetui padovanojo 1160 egzempliorių knygų kolekciją. Didžiąją dovanotos siuntos dalį sudaro XX a. meno albumai. Bibliotekos lankytojai gali pavartyti įspūdingus leidinius su P. Picasso, J. Miro, M. Chagallo, H. Matisso, A. Warholo ir kitų autorių kūrinių reprodukcijomis. Kolekcijoje daug grafikos albumų, leidinių, skirtų senajam Kinijos, Japonijos, Indijos, Amerikos indėnų, Etruskų menui. Unikali dovanos dalis – A. Vaičaičio iliustruotų J. Aisčio, J. Kaupo, V. Kazoko knygų maketai su originaliais piešiniais ir grafikos atspaudais.

Lituanikos skyriuje galima rasti dailininko iliustruotų knygų, parodos katalogų ir albumų. Vos dviejų mėnesių pritrūko A. Vaičaičiui iki 100 metų jubiliejaus. Dailininkas mirė šių metų kovo 29 dieną Melburne.

Paruošta pagal >> http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2571-australijoje-mire-zymus-dailininkas-adolfas-vaicaitis-19152015

LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis

Ale RutaŠ. m. lapkričio 6 d., penktadienį, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete vykusioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp tėviškės ir ilgesio“, skirtoje rašytojos Alės Rūtos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimus skaitė dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojos. Skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė susirinkusiems pristatė egzodo kūrėjų, tarp jų – ir Alės Rūtos, archyvinį paveldą, saugomą LNB. Dr. Dalia Cidzikaitė konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių moterų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais.  Toliau skaityti „LEU Lituanistikos fakultete paminėtas egzodo rašytojos Alės Rūtos 100-etis”

Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?

Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutė Pajaujis-Anonis gimė 1925 m. balandžio 30 d. Marijampolėje. 1942–1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten lankė Aukštosios technikos mokyklą Hanoveryje. 1950 m. gyvendama jau JAV, Fordhamo universitete D. Pajaujis-Anonis baigė chemijos magistrantūros studijas. Daugiau nei 15 metų moteris dirbo aromatinių parfumerijos medžiagų tyrimo ir gamybos įmonėse. Nuo 1962 m. tapo chemijos ir parfumerijos konsultante. Skaitė paskaitas tarptautiniuose kongresuose JAV, Japonijoje, Anglijoje. Priklausė „American Society of Perfumers” – buvo pati pirmoji moteris, priimta į šią draugiją. Toliau skaityti „Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?”

Naujos knygos lenkų kalba

zywoty_hetmanow_krolestwa_polskiego_i_wielkiego_ksiestwa_litewskiego_IMAGE1_162924_3Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014

1850 m. P. Žegota Lvove išleido S. Brodovskio parengtą knygą, kurioje pateikiama Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kariuomenės etmonų biografijos. Leidinys iliustruotas jų herbais ir portretais. Knyga perleista 1997 m. Leidinys naudingas visiems besidomintiems istorija.

pol7Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p.  C(LKA)lenk.50/012

Ši Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų dr. Janinos Kaminskos (Janina Kamińska) knyga – tai išsami XVIII–XIX a. Vilniaus universiteto istorijos studija. Autorė aptaria universiteto struktūrą, jo profesūros, studentų ir absolventų veiklą. Darbas grindžiamas Lenkijoje, Vilniuje bei Sankt Peterburge surinkta mažai žinoma archyvine medžiaga ir šių istorinių šaltinių analize.

Lituanikos skyriaus darbuotoja dalyvavo konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“

Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Dalia Cidzikaitė. Ritos Repečkienės nuotr.

Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.

Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.

Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.

Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.

Daugiau apie konferenciją rasite čia >>>>.