Siurrealistinis Aliutės Mečys pasaulis

Aliutė Mečys "Prancūziškas pavydas" 1982 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Prancūziškas pavydas” 1982 © Forum für Künstlernachlässe

Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, neseniai pristatyta unikali paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba”. Joje pristatomas Lietuvoje mažai žinomos lietuvių kilmės dailininkės Aliutės Mečys tapybos palikimas. Dailininkei Lietuva visada buvo svarbi. Ji savo darbus pasirašinėjo lietuviškąja pavardės forma. Tai buvo kūrėjos apsisprendimas, reiškiantis tapatybės pasirinkimą. Menotyrininkai rašo, jog Aliutės Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Ji tapė apokaliptinėmis temomis, o viena svarbiausių kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. A. Mečys studijavo bei gyveno Vokietijoje, JAV. Išdirbusi vienuolika metų, nutraukė scenografės karjerą ir, atsisakiusi pasiūlymų dirbti teatre, atsidėjo vien tapybai. Jos kūriniai autobiografiški, susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės” patirtimis. Menininkės kūryboje galima atrasti sąsajų su kito išeivio Kęstučio Zapkaus ar lietuvio siurrealisto Šaruno Saukos kūryba.

Parodą iki kovo 22 d. galima apžiūrėti Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kaune. Apie paroda >> http://www.satenai.lt/2014/12/23/trikdantis-aliutes-mecys-realizmas/

Daugiau apie asmenybę >> Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2015 m. sausio 3 d, p. 4.

Aliutė Mečys "Tėvo namai" 1987 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Tėvo namai” 1987 © Forum für Künstlernachlässe

Knygų mugės dienoraštis 2015. Penktadienis ir šeštadienis

Smagiausia penktadienio naujiena, be abejo, žinia, jog „Patriotų“ premiją šiemet pelnė kolegė Dalia Cidzikaitė, kartu su bendraautorėmis Dalia Stakyte-Anysiene ir Laima Petrauskaite VanderStoep parengusi ir išleidusi atsiminimų rinkinį „Manėm, kad greit grįšim : 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 “ (leidykla „Aukso žuvys“). Tikrai prasmingas įvertinimas visai pokario lietuvių kartai, po antrojo pasaulinio karo pasitraukusiai į Vakarus, juolab, kad pastarieji metai žymi vadinamojo DP laikotarpio pradžią.

Dr. Dalia Cidzikaitė
Dr. Dalia Cidzikaitė

Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis 2015. Penktadienis ir šeštadienis”

Knygų mugės dienoraštis 2015. Ketvirtadienis

VKM_15Anot pokalbį „In memoriam: Alfonsas Nyka-Niliūnas“ pradėjusio leidėjo S. Žuko, renginys disonavo su pramoginei literatūrai  – detektyvui  – skirtos mugės tema. Pasak leidėjo, egzistencinės įtampos persmelkta A. Nykos-Niliūno kūryba verčia galvoti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.   Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis 2015. Ketvirtadienis”

Detektyvė Žukas ir bibliotekos paslaptys

panele-zukasPedantiškos, senamadiškos, knygų žiurkės, senmergės…– Maždaug tokie stereotipai gaubia bibliotekininkes. Vieni su stereotipais kovoja, kiti – ignoruoja, o treti panaudoja kaip medžiagą. Lietuvių kilmės JAV rašytoja Jo Dereske – tarp pastarųjų. Šios autorės detektyvinės serijos herojė Helma Žukas    pedantiškai tvarkinga mažo miestelio bibliotekininkė, gyvenanti su katinu. Atrodytų, kad detektyviniame pasakojime toks nuobodus personažas galėtų tapti nebent auka ar detektyvui nuomojamo buto savininke, bet kruopščioji bibliotekininkė pati narplioja paslaptingus nusikaltimus. Toliau skaityti „Detektyvė Žukas ir bibliotekos paslaptys”

Sveikiname su vasario 16-ąja!

11918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link. Nepriklausomybės aktas paskelbtas „Lietuvos aido“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje >>>(http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66433)