Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.
Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje. Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”
Kun. F. Bendoraitis gimė 1919 m. rugsėjo 9 d. Betygaloje, mokėsi medicinos, vėliau studijavo kunigų seminarijoje Prancūzijoje. 1962 m. vyksta misionieriauti į Brazilijos džiunglių pakraštį. Talkinamas ses. Ksaveros Šakėnaitės bei remėjų, per keliolika metų įkūrė „Gerojo Ganytojo” ligoninę (Vakarų Amazonėje). Vėliau panašią bažnyčią pastatė ir Bolivijoje, kur gyveno ir čia kovojo su alkoholizmu ir narkotikų prekyba. Vos atvykęs suvokė didžiulių, retai apgyventų plotų reikmes ir įsteigė vyskupijos radijo stotį bei tinklą, per kurį religinės ir bendrai švietimo programos pasiekė tolimiausias vietoves. Per tuos metus pastatydino tris ligonines – laivus, kuriais lankydavo indėnų kaimus. Jo didžiausia svajonė buvo Guaporės upės saloje įsteigti raupsuotiems kaimą. Kun. dr. F. Bendoraitį visi vietiniai vadino Padre medico. Lietuvis misionierius rūpinosi ir čiabuviais indėnais, šelpdavo vargšus. Kun. F. Bendoraitis – geras fotografas, surinkęs unikalių nuotraukų iš indėnų gyvenimo. Už nuopelnus šaliai kunigas misionierius tapo Bolivijos upių laivyno garbės admirolu. Knygoje „Lietuvių misijos Amazonėje” aprašomi ir kitų ten gyvenusių žurnalistų bei gydytojų įspūdžiai. Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis mirė lapkričio 22 d. Guayaramerine, Bolivijoje. Kunigas misionierius palaidotas savo statybos ligoninės kiemelyje netoli Guaporės upės, skiriančios Boliviją nuo Brazilijos.
Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena. Šią dieną prisimenami lemtingi 1939-ųjų metų įvykiai, kai Maskvoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. Tačiau ši diena reiškia ir susitelkimą, ryžtą bei kovą. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo vieningumą. Ši gyvoji grandinė – 
1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.