Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui. Toliau skaityti „Rašytojo Icchoko Mero savaitė”
Kategorija: Naujienos
Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)
1934 m. spalio 8 d. Kelmėje gimė Lietuvos rašytojas Icchokas Meras. Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)”
Tęsiamas renginių ciklas Viešųjų bibliotekų darbuotojams
Spalio 6 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko mokymai „Skaitmeninto turinio panaudojimas viešosiose bibliotekose: pasirinkimo galimybės ir formų įvairovė“. Mokymai organizuoti Lietuvos Kultūros tarybos finansuojamo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekų specialistų mokymai“ lėšomis. Į renginį susirinko Kauno, Klaipėdos, Panevežio, Radviliškio, Šiaulių ir kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų ir Nacionalinės bibliotekos atstovai. Paskaitas darbuotojams skaitė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, dr. Giedrė Milerytė ir dr. Dalia Cidzikaitė. J. Budriūnienė supažindino su Lituanikos skyriaus veikla, uždaviniais, fondų formavimu, publikuotų dokumentų skaitmeninimu ir integravimu į www.epaveldas.lt Dr. Giedrė Milerytė pranešime „Dokumentinio paveldo vartotojai. Kas jie?“ kalbėjo apie dokumentinio paveldo susisteminimą, tikslines informacijos vartotojų grupes, medžiagos paieškas internete bei mokslinių darbų publikavimo galimybes. Dr. Dalia Cidzikaitė pristatė JAV lietuvių sakytinės istorijos projektą, kurio pagrindu leidykla „Aukso žuvys“ 2014 m. išleido knygą „Manėm, kad greit grįšim“. Knygos sudarytoja akcentavo ne tik sakytinės istorijos žanro naujoves, privalumus, tačiau ir archyvinės medžiagos panaudojimo galimybę. Seminaro pabaigoje kalbėta apie bendradarbiavimo su viešosiomis bibliotekomis galimybes ir formas.
Ką žinote apie išeivijos kūrėją Adolfą Meką?
Adolfas Mekas yra ne tik žymaus lietuvių išeivijos kūrėjo Jono Meko brolis, tačiau ir avangardinio kino režisierius bei literatūrinių pasakų kūrėjas. A. Mekas gimė 1925 m. rugsėjo 30 d. Semeniškiuose (Papilio valsčius). 1944 m. su broliu Jonu pasitraukė iš Lietuvos ir apie metus praleido priverstinių darbų stovykloje Elmshorne Vokietijoje. 1946 m. įstojo į Mainco universitą, kuriame studijavo literatūrą ir filosofiją. 1946 m. Visbadene su L. Lėtu (Vytautas Leonas Adamkevičius), A. Landsbergiu ir broliu Jonu pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1954 m. su broliu leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1971 m. Bardo koledže Niujorke įkūrė Kino fakultetą (dėstė iki 2004 m.). Kūrėjas mirė 2011 m. gegužės 31 d. Niujorke.
Filmografija:
-
Medžių šautuvai (Guns of the Trees), su broliu Jonu, 1962 m.
-
Aleliuja kalvoms (Hallelujah the Hills), kubistinė komedija, 1963 m.
-
Karinis kalėjimas (The Brig), Niujorko „Living Theatre“ J. Malinos ir J. Beko pastatyta pjesė, su broliu, 1964 m., Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas
-
Dienoraščiai, pastabos ir škicai, arba Valdenas (Diaries, notes and sketches, also known as Walden), su broliu, 1964-1969 m.
-
Dvivamzdė detektyvinė istorija (The Double-Barreled Detective Story), 1965 m.
-
Vėjo gėlės (Windflowers), 1968 m.
-
Draugės ir draugai (Companeras y Companeros), su kitais, 1970 m.
-
Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą (Reminiscences of a Journey to Lithuania), su broliu, 1971-1972 m.
Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis
Pasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.
Mariaus Katiliškio skaitymai Pasvalyje
Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.
