Kategorija: Parodos

Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>

Prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu išsiunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, tačiau dažnas vyresniosios kartos žmogus yra sukaupęs didelę jų kolekciją. Ne išimtis yra ir profesorius Vytautas Landsbergis: tarp jo turimų sveikinimų yra tokių meno legendų kaip Rimtautas Gibavičius ir Petras Repšys darbų. Artėjančių šv. Kalėdų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus išsaugotų atvirukų parodą.

Parodos atidarymo renginys vyks gruodžio 18 dieną (antradienį) 11 val. Valstybingumo erdvėje (II a.). Jo metu profesorius V. Landsbergis su žmona Gražina Landsbergiene pasakos apie savo šeimos švenčių tradicijas – nuo tarpukario laikų iki dabartinės Lietuvos. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Paroda bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki sausio 31 dienos.

Gruodžio 10–20 d.: vienos knygos paroda

„Theatrum mundi et temporis– pažintis su dangaus kūnais“

Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14

Ar žinojote, kad išmaniųjų telefonų programėlės turi popierinį prototipą, kuris Europoje buvo pradėtas naudoti dar viduramžiais? Suklys yra įrankis, skirtas manipuliuoti dideliais kiekiais informacijos, norint greitai ir efektyviai gauti atsakymus į tam tikrus klausimus.

Italų astronomo Giovannio Paolo Galluccio (1538–1621) dangaus kūnų atlase „Theatrum Mundi et temporis“ („Pasaulio ir laiko teatras“), išleistame 1589 m. Venecijoje, yra net 52 sukliai – popieriniai diskai, kuriuos judinant, galima nustatyti planetų, žvaigždžių ir dangaus šviesulių padėtį kalendoriaus ar Zodiako ženklo atžvilgiu.  Šioje knygoje autorius sujungė graikų geografo bei astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (apie 90–apie 168 m.)  ir astronomo Mikołajaus Koperniko (1473–1543) žinias bei atradimus, aprašydamas ir pavaizduodamas 48 žvaigždynus, sudarydamas detalų žvaigždžių katalogą. Jame pažymėjo pastarųjų ilgumos ir platumos rodiklius laipsniais ir minutėmis, dydį bei kilmę.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti „Pasaulio ir laiko teatrą“.

Trumpai apie parodą

Data Gruodžio 10–20 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Vieta atrijus, III a.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymas

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymo proga gruodžio 3 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyksiančiame renginyje leidinio „Valstybės žinios“ istoriją ir reikšmę apžvelgs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Darius Juodis. Renginį moderuos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui įteikė raštą, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis. Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis.

Pagrindinių šalies įstatymų leidybos raida apima tris laikotarpius: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d. Parodoje, skirtoje „Valstybės žinių“ šimtmečiui, pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą bei veiklą atkūrus nepriklausomybę.

Paroda „Valstybės žinioms – 100 metų“ Valstybingumo erdvėje veiks gruodžio 3–16 dienomis.

J. K. Pačkauskienė pasakoja apie kryždirbystės ikonografiją Nacionalinėje bibliotekoje

Iki lapkričio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvėje veiks paroda  „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. „Be to, prieš dešimt metų Lietuvos kryždirbystė įtraukta dar ir į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, – pasakojo Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. – Šia paroda atveriame daugeliui dar nepažintus mūsų bibliotekoje saugomus turtus – eksponuojame kryžių nuotraukas ir piešinius, kuriuos mums paliko kraštotyrininkai, šios liaudies meno šakos tyrinėtojai.“

Daugiau skaitykite „Lietuvos žiniose“ >> 

Trumpai apie parodą

Data lapkričio 5–29 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Meno erdvė, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›