Knyga apie ankstyvąjį Vilniaus literatūrinį modernizmą lenkų kalba

Polifonia literatury w Wilnie okresu wczesnego modernizmu 1904-1915

Mindaugas Kvietkauskas

Lituanikos archyvas : C(LKA)lenk.24/012

Mindaugas Kvietkauskas savo monografijoje atkuria ankstyvojo Vilniaus literatūros modernizmo vaizdą. Iki šiol dauguma literatūros tyrėjų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – tyrinėjo savo tautines teritorijas. Anot monografijos autoriaus: visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje. M. Kvietkauskas monografijoje žvalgosi po mažai kam žinomas sritis, išryškina ankstyvojo literaūros modernizmo kryptį, asmenybes, o taip pat ir kultūros žmones, pateikia jų kūrybos pavyzdžius. Žinios apie pristatomą laikotarpį yra menkos, todėl pati veikalo tema – nauja ir aktuali moksliniame diskurse.

Knyga apie lietuvių dokumentinį kiną – vokiečių skaitytojams

Studijų, monografijų apie lietuvių kiną nėra daug, todėl kiekviena knyga yra laukiama ir sveikintina. Lituanikos skyrių pasiekė Vaidos Andriukaitytės darbas apie lietuvių dokumentinį kiną vokiečių skaitytojams.
Trumpai apie knygą:
Tolyn nuo Rusijos – tokia buvo lietuviško dokumentinio kino programa po Sovietų sąjungos žlugimo. Du šio žanro atstovai režisieriai – Arūnas Matelis ir Audrius Stonys – pradėjo naują dokumentinio kino etapą, kuris labai skyrėsi nuo kitų dviejų kaimyninių šalių. Abu režisieriai debiutavo lūžio laikotarpiu (apie 1980 m.). Jie priklauso pirmajai lietuviškojo kino kūrėjų kartai, kuri tiesiogiai nebuvo inspiruota sovietinės kino mokyklos. Režisierių filmai perteikė tuo metu tebesitesiantį perversmą šalyje ir žmonėse. Tai kartu buvo ir poetinės dokumentikos pradžia.
Lietuvių kinas Vakarų kinematografijai iki šiol yra terra incognita, o lietuvių kinas vis ieškantis naujų perspektyvų.
Vaida Andriukaitytė savo knygoje perteikia įdomų susitikimą su lietuvių dokumentiniu kinu.

Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje

„Scanpix“ nuotr. Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis
„Scanpix“ nuotr. Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis

Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”

Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams

 

Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams”

Vaizdo reportažas iš knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatymo

Pokalbių knygos „Manėm, kad greit grįšim“ pristatyme M. Mažvydo bibliotekoje apsilankė laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai. Jų parengtą reportažą rasite „Penki TV“ svetainėje: http://penki.tv/knygos

Jeigu negalėjote dalyvauti renginyje, būtinai užmeskite akį! Reportaže mintimis apie 1940-1944 m. emigracijos bangą, JAV lietuvių likimus ir knygos atsiradimo aplinkybes dalinasi ilgai JAV gyvenusi knygos sudarytoja dr. Dalia Cidzikaitė, antropologas dr. Vytis Čiubrinskas, tarp JAV lietuvių užaugusi visuomenininkė, diplomatė Gintė Damušytė ir šią populiarią knygą išleidusios leidyklos „Aukso žuvys“ direktorė Sigita Pūkienė.

 

 

 

 

Foresto Gampo kūrėjas

Tom-Hanks--e1358141116980„Gyvenimas – kaip saldainių dėžutė – niekada nežinai, kokį gausi“. Tai legendinė frazė iš gerai žinomo, prestižinį apdovanojimą gavusio holivudo filmo „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) (1994 m.). Greičiausiai filmą žino daugelis, bet ne kiekvienas žino, kad šį filmą režisavo lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis.
Šiandien režisierius švenčia savo 62-ąjį gimtadienį.
Robertas Zemeckis Išgarsėjo XX a. pabaigoje su filmų trilogija „Atgal į ateitį“. Sėkmę taip pat atnešė prieš tai minėta kino juosta „Forestas Gampas“, už kurią 1994 m. režisierius laimėjo Oskarą (geriausias metų filmas).
Robertas Zemeckis gimė Čikagoje tėvo lietuvio ir italų kilmės motinos šeimoje. Baigė Pietų Kalifornijos universiteto kino ir televizijos mokyklą. Studijų metais už filmą „Garbės laukas“ (Field of honor) laimėjo Studentų akademijos (studentų oskaras) apdovanojimą. Kitas sėkmingas filmas „Romanas su brangakmeniu“ (Romancing the Stone) su žymiu aktoriu Maiklu Daglasu leido Zemeckiui sukurti žymiąją fantastinę trilogiją „Atgal į ateitį“(Back to the future).
Režisierius savo filmuose naudoja daug specialiųjų kino efektų. Filme „Forestas Gampas“ (Forrest Gump) aktorių Toma Henksą dokumentiniuose kadruose „įkišo“ šalia žymių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentai Džonas F.Kenedis ir Ričardas Niksonas, The Beatles nario Džono Lenono. Viename iš naujesnių filmų „Poliarinis ekpresas“ (The Polar Express) režisierius, pasitelkęs judesių fiksavimo techniką aktorius pavertė kompiuterinės animacijos personažais.

IMDB: Robertas Zemeckis