Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai

Iki gruodžio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis)

Valstybingumo erdvė, II a.

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.

Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.

Gruodžio 3 d. 17.30 val.

Valstybingumo erdvė, II a.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Šiais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų. Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios skaitytojų pasirinkimų tendencijos, lemiamos teksto meistriškumo, temos aktualumo, siužeto paveikumo ir daugybės kitų tiek individualiomis nuomonėmis, tiek literatūros kritikos terminais pagrįstų vertinimų. Diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir rašytojus bus svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019 metais, kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai, kurios knygos pateko ar nepateko į „Metų knygos rinkimus“.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai”

Aridos Riaubienės straipnis rinkinyje „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019)

Straipsnių rinkinio viršelis

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka  neseniai išleido  mokslinių straipsnių rinkinį „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019). Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje p. 106-122  publikuojamas Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos Aridos Riaubienės straipsnis „Reprezentacinio albumo leidyba: reikšmingiausias tarpukario atvejis“. Straipsnyje knygotyros mokslo aspektu nagrinėjamas reprezentacinis  nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. leidinys „Vytauto Didžiojo  mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“ (1933).  Analizuojami knygos parengimo spaudai, gamybos ir platinimo procesai, pateikiama neskelbtų biografijos faktų apie vieną iš albumo sudarytojų – Henriką Serafiną, taip pat apžvelgiami finansiniai albumo administracijos įsipareigojimai Vytauto Didžiojo komitetui ir švietimo ministerijai.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Toliau skaityti „Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“”

1863-1864 m. sukilimo dalyviams atminti

Parengė Rima Dirsytė

XVIII a. pabaiga – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žlugimo laikotarpis.  1772, 1793 ir 1795 m. Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijos pasidalino valstybę. Po paskutiniojo padalinimo beveik visa etnografinė Lietuva atiteko Rusijai, kuri ją valdė net 120 metų (tik Užnemunė buvo prijungta prie Prūsijos). Per tą laikotarpį įvyko trys sukilimai, siekę atkurti ATR su 1772 m. sienomis. Paskutinysis – 1863–1864 m. sukilimas (Sausio sukilimas) – vyko Lenkijoje bei LDK bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Deja, sukilėliai pralaimėjo prieš galingą imperiją. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, vadai nuteisti mirties bausme, kiti sukilimo dalyviai  ištremti, dalis spėjo pasitraukti į užsienį.

Šaltiniai nurodo, kad Lukiškių aikštėje mirties bausmėįvykdyta 21 Sukilimo dalyviui. Devyni sukilėliai buvo sušaudyti, dvylika pakarti, tarp jų Konstantinas Kalinauskas ir Zigmantas Sierakauskas. Tą pačią dieną nužudyti sukilėliai buvo slapta užkasti vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. 2017–2019 m.  tyrimų metu surasta 14 kapų duobių, kuriose aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Lapkričio 22 d. jie buvo perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Lietuvos nacionalinis muziejus išvakarėse atidarė parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.

  1863 m. sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme
Toliau skaityti „1863-1864 m. sukilimo dalyviams atminti”

„Gud lak, grinori“: pirmieji lietuvio mėnesiai Amerikoje

Dalia Cidzikaitė

– Neatrodo taip jau grynas, pilkas ar biednas, o vis tiek grinorium visi vadins, kol prasigyvens.

– Taigi, – pritarė jai tetulė, – ir apsirėdęs gražiai.

Žodį grinorius, matyti, jiedvi išvedė iš „gryno, pliko, neturtingo“. Bet aš taip atrodyti, rodos, negalėjau, nes vilkėjau trumpu paltuku, papuoštu „baronėlio“ apykakle, ir avėjau naujais pusbačiais, kuriuos nusipirkau Eitkūnuose.

– Gudbai, – mosavo ranka šeimininkei mano tetulė.

– Gudbai, misele, gudbai[1], – mosavo ranka šeimininkė mudviem abiem.  – Gud lak grinoriui,[2] – pridėjo.

Ėjome per pačią Waterburio lietuvių naujokyno širdį. Galėjo būti apie 4 val. popiet, tai žmonių šaligatvyje buvo reta. Vis dėlto mano tetulė susitiko vieną kitą pažįstamą. Jie buvo gražiai apsirengę, ir tuo labai skyrėsi nuo Lietuvos žmonių. Skyrėsi jie ir savo kalba, kuri man buvo nauja ir nesuprantama.

Taip savo pirmuosius mėnesius Voterberio mieste, Amerikoje, aprašė pirmosios JAV lietuvių emigracijos bangos atstovas (dar žinomų „grynorių“ pavadinimu) nuo Eitkūnų dr. Algirdas Margeris [tikr. vardas Konstantinas Šeštokas – D. C.] 1956 m. Čikagoje išleistoje knygoje Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. Knyga prasideda trumpu autoriaus pasakojimu „Pirmieji mėnesiai Amerikoje“, kuriuo siekta ne tiek parodyti iš Lietuvos į kitą šalį atvykusiojo džiaugsmus ir vargus, kiek pailiustruoti lietuvių emigracijos pirmosios bangos atstovų kalbą, kuri autoriui buvo ir nauja, ir nesuprantama. Todėl A. Margerio pasakojime ypač gausu angliškų skolinių. Vieni jų nesunkiai atpažįstami, kaip antai, rič (angl. rich – turtingas), karas (angl. car – automobilis), senvičius (angl. sandwich – sumuštinis), elekšinai (angl. elections – rinkimai), seifas (angl. safe – seifas, nedeganti spinta pinigams ar kitokioms vertybėms laikyti), kiti – sunkiau, pavyzdžiui, trubelis (angl. trouble – nemalonumas, bėda), dobal (angl. double – dvigubas), faitas (angl. fight – muštynės), liukė (angl. luck – sėkmė, laimė), šaur bet (angl. shower bath – dušas) ir kt.

Toliau skaityti „„Gud lak, grinori“: pirmieji lietuvio mėnesiai Amerikoje”

Sinfonía de primavera. Antología de poesía lituana del siglo XX

Renacimiento, 2019

Šį rudenį Ispanijoje pasirodė lietuvių poezijos vertimų į ispanų kalbą antologija „Sinfonía de primavera“ („Pavasario simfonija“), kurią sudarė, jos tekstus išvertė Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja doc. Carmen Caro Dugo. Sudarant antologiją vertėją konsultavo, knygos įvadą parašė Lietuvių literatūros katedros dėstytoja Brigita Speičytė. Miela Carmen, dėkojame už nuostabią dovaną Nacionalinei bibliotekai!

Poetų, kurių eilės įtrauktos į antologiją, sąrašas: Maironis, Kazys Binkis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis, Henrikas Radauskas, Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas, Alfonas Nyka-Nyliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis, Jonas Mekas, Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema, Algimantas Mackus, Janina Degutytė, Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius, Jonas Juškaitis, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Vytautas P. Bložė, Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis.

Apie knygą (ispanų k.) >