Žyma: Dalia Cidzikaitė

Vytas Valaitis – pasaulio įžymybes įamžinęs JAV lietuvis

Parengė Dalia Cidzikaitė

Pasak Pauliaus Jurkaus, XX amžiaus šeštajame–septintajame dešimtmetyje Vytas (Vyt) Valaitis buvo bene vienintelis lietuvis, sutikęs visas pasaulio įžymybes. Tarp Valaičio padarytų nuotraukų yra tokių žmonių kaip muziko Pablo Casalso, dailininko Hanso Hofmanno, aktoriaus, komiko Dicko Gregory, dramaturgo Edwardo Albee, pirmosios JAV ledi Claudios Alta Johnson, JAV prezidento Johno F. Kennedy šeimos narių portretai. JAV lietuvio fotoaparatas būtų įamžinęs ir popiežių Paulių VI, deja, nespėjo – fotografas mirė motociklo avarijoje Niujorke 1965 metų spalio 4 dieną, tą pačią dieną, kai turėjo fotografuoti katalikų bažnyčios vadovą. Jam tebuvo 34 metai.

Vyto Valaičio autoportretas, „Draugas“, 1966 m. kovo 12 d., p. 3.

Pasak „Saturday Evening Post“, Valaitis buvo talentingas fotografas, kurio darbai pasirodė didžiuosiuose žurnaluose, tokiuose kaip LIFE, „Sports Illustrated“, „Newsweek“, „Look“, „Paris Match“, „US News and World Report“, 1961, 1962 ir 1966 metų leidinyje „Photography Annual“.

1965 metų spalio 30 dieną laikraštyje „Draugas“ pasirodžiusiame nekrologe Jurkus fotografą įvardijo kaip pirmąjį lietuvį fotografą, kuris pasiekė tokio žinomumo JAV visuomenėje, ir vieną geriausių to meto fotografų šalyje.

Vytas Valaitis gimė 1931 metų vasario 4 dieną Kaune. Gimnaziją pradėjo lankyti Vilkaviškyje, dėl prasidėjusio karo mokslus tęsė Grėvene, Vokietijoje, vidurinę mokyklą baigė 1951 metais jau Amerikoje – Amsterdame, Niujorko valstijoje. 1959 metais baigė fotografijos meno studijas Ohajaus universitete. Dar būdamas studentas, 1957 metais lietuvis laimėjo tarptautinę premiją už nuotrauką, kurią jis padarė eidamas Niujorko gatve. Tąkart lietuvį išgarsinusioje nuotraukoje jo fotoaparatas pagavo du gatvėje žaidžiančius berniukus. Iškart po studijų Valaitis apsigyveno Niujorke, ketverius metus dirbo žurnale „Newsweek“. Dirbdamas šį darbą, turėjo progos fotografuoti Amerikos kongresmenus, senatorius. Jam ne kartą teko būti Baltuosiuose rūmuose, jis fotografavo prezidento Kennedy laidotuves, važinėjo su prezidento Lyndono B. Johnsono rinkimine kampanija. Išėjęs iš žurnalo, Valaitis dirbo laisvai samdomu fotografu. Vienas amerikiečių žurnalas lietuvį pristatė kaip vieną geriausių laisvai samdomų Amerikos fotografų.

„Dainuojantis lietuviškasis, akademinis jaunimas Urbanoje“, Draugas, 1966 m. kovo 12 d., p. 3.

Valaitis daug keliavo – ne tik po Ameriką, bet ir Skandinaviją, Izraelį, lankėsi Romoje, Paryžiuje. Iš visur parsivežė šūsnį fotografijų. Nevengė fotografuoti ir Amerikos lietuvių gyvenimo. Bendradarbiavo su žurnalu „Ateitis“, fotografavo 1957 metais Čikagoje vykusią pirmąją JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventę, sudarė jos nuotraukų albumą. Jurkaus teigimu, Valaitis fotografavo viską, bet labiausiai jis mėgo fotografuoti žmones – ne pasipuošusius, ne sušukuotus, o gyvenimiškus. Žurnalo „U. S. Camera“ redaktorė tai išsakė dar kitais žodžiais: Valaitis su savo aparatu nebuvo tik faktų, momentų metraštininkas. Jis ieškojo ŽMOGAUS. Jis norėjo įsiskverbti į žmogaus vidų, pajusti jį ir tik tada užfiksuoti savo fotoaparatu.

Valaičio darbų kolekcija saugoma Jeilio universiteto bibliotekoje, JAV. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas tik vienas su Valaičiu susijęs objektas: lankstinukas „Vyto Valaičio akimis…“, kuris greičiausiai buvo išleistas 1966 metais pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Čikagoje metu vykusios parodos tuo pačiu pavadinimu kaip ir lankstinukas proga.

Lankstinukas „Vyto Valaičio akimis…“, New York, [1966?], Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Daugiau Valaičio darbų rasite čia: https://www.gettyimages.com/photos/vytas-valaitis

Prasideda Vilniaus knygų mugė!

Šiemet Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriui svarbiausias Vilniaus knygų mugės renginys – šeštadienį vyksiantis Gabrieliaus Žemkalnio knygos „Lietuviai gestapo kalėjimuose“  pristatymas. Knygos idėjos autorius  –  G. Žemkalnio brolis Vytautas Landsbergis, sudarytoja, komentarų autorė, mokslinė redaktorė  –  dr. Dalia Cidzikaitė, dailininkė  –  Elona Marija Ložytė. Knygos pristatymas vyks kovo 1 d. 13 val. renginių erdvėje 5.1A. Dalyvaus Vytautas Landsbergis, Arūnas Bubnys, Ilona Strumickienė.

Taip pat norime pasidžiaugti, kad mugėje vyks dar dviejų knygų, prie kurių parengimo prisidėjo mūsų skyriaus darbuotojos, pristatymai. Knygoje  „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ (sud. Birutė Avižinienė, Ramunė Bleizgienė) publikuoti mūsų skyriaus darbuotojų Valdos Budreckaitės ir D. Cidzikaitės straipsniai. Knygos pristatymas vyks vasario 28 d., penktadienį, 18 val. renginių erdvėje 5.1A. Dalyvaus sudarytojos, Olga Mastianica Stankevič, Reda Pabarčienė. D. Cidzikaitė yra ir  viena iš visiškai naujos knygos „Virsmo link. Vėlyvojo sovietmečio literatūros refleksija“ (sud. Rimantas Kmita) recenzenčių. Knygos pristatymas vyks vasario 28 d., penktadienį 16 val., rašytojų kampe. Dalyvaus sudarytojas, Dalia Satkauskytė, Reda Pabarčienė, Akvilė Reklaitytė.

Laukia kelios įdomybių ir smagių susitikimų kupinos dienos!

Daugiau apie Nacionalinės bibliotekos renginius Vilniaus knygų mugėje: https://www.lnb.lt/naujienos/12704-nacionaline-biblioteka-jubiliejineje-knygu-mugeje

Dalios Cidzikaitės rekomendacijos

Ar jau nutarėte, kokią knygą pristatysite kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Galbūt apsispręsti padėtų kitų skaitytojų rekomendacijos? Iki konkurso pabaigos vis pasidalysime vertinimo komisijos narių knygų rekomendacijomis. Šį kartą kviečiame susipažinti su Dalios Cidzikaitės mintimis apie įspūdį palikusias knygas. O konkurso taisykles rasite štai čia>>

Nors Enrikos Striogaitės eilėraščių knyga „Žmonės“ (Naujasis lankas, 2019) – anokia naujiena, man ji – viena geriausių paskutiniaisiais metais išleistų lietuvių poezijos knygų. Poetės knygoje veikiantys personažai: Adelė, Alfukas, Sofija, Napoleonas, Rožė, Vicka, Mozė, Adomas ir kiti, – tai mūsų kaimynai, gatvėje, parduotuvėse, viešajame transporte sutikti žmonės. Eiliniai ir tuo pat metu – neeiliniai, poetės valia patekę į eilėraščio erdvę ir laiką. Šią knygą skaitytojai išrinko geriausia 2020 metų „Metų knyga“ poezijos kategorijoje.

Lietuvoje „Man Booker Prize“ nominuotas Sally Rooney romanas „Normalūs žmonės“ (Alma littera, 2020; vertė Viktorija Uzėlaitė) nesusilaukė didelio dėmesio, nepaisant to, manau, jog šią knygą į rankas paėmusių skaitytojų laukia jaudinanti patirtis – kelionė su pagrindiniais kūrinio personažais Mariana ir Koneliu į savęs ir savo aplinkos pažinimą, kiekviename žingsnyje klausiant, ar tai, kas su manimi vyksta, ar tai, kaip aš jaučiu ir jaučiuosi, yra normalu?

Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“

Dalia Cidzikaitė

Pennsylvanijos angliakasių Lietuva / Vladas Būtėnas ; nuotraukos Algimanto Kezio; portfolio: Elena Bradūnaitė, Jurgis Bradūnas. Chicago : Lithuanian Library Press, Inc., 1977 ([M. Morkūno sp.])

1977 metais Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių įkurtos leidyklos „Lithuanian Library Press, Inc.“ išleista knyga-albumas „Pennsylvanijos angliakasių Lietuva“, turint šių dienų technines galimybes, būtų kitokia – ją tikrai būtų papildę tuometės Indianos universiteto Blumingtone studentės Elenos Bradūnaitės (Elena Bradūnaitė-Aglinskienė) 1975 metų rudenį folklorinės ekspedicijos metu Šenandoa (Shenandoah) mieste Pensilvanijos valstijoje užrašytų lietuvių liaudies dainų garso įrašai. Neseniai juos – iš viso penkiolika kasečių – suskaitmenino ir padarė prieinamus internete Indianos universiteto Tradicinės muzikos archyvas (Indiana University Archives of Traditional Music).

Elena Bradūnaitė sekė vieno žinomiausių lietuvių etnologų ir folkloristų Jono Balio pėdsakais. Jis pirmasis keliavo po Amerikos lietuvių telkinius ir įrašė lietuvių, emigravusių į JAV XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, atliekamas dainas, instrumentinę muziką, pasakas, sakmes ir kt. Ekspedicijų po lietuviškus Pensilvanijos valstijos telkinius metu Balys į magnetofono juostas įrašė apie 1 200 kūrinių. Jam pradėjus dirbti Kongreso bibliotekoje, kolekcija pateko į šios bibliotekos Amerikos gyvojo folkloro centro Liaudies muzikos archyvą, kur yra saugoma iki šiol. 2010 m. pradžioje Balio 1949–1951 metais įrašytų garso įrašų kopijos pasiekė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyną.

Toliau skaityti „Pensilvanijos lietuvių angliakasių „Veronika Povilionienė“”

Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius

Gruodžio 31-ąją pasidžiaugsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengtų leidinių „derliumi“. Visi leidiniai buvo pradėti rengti anksčiau, tačiau skaitytojus pasiekė 2021-aisiais.

Gražina tarp Landsbergių / Matas Baltrukevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021.

Knygą sudaro Vytauto ir Gražinos Landsbergių, jų vaikų ir anūkų interviu: apie knygas, skaitymą, muziką, gyvenimą dabartinėje Lietuvoje.  Būtent G. Landsbergienės iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei.  „Dar nebuvau nė mėnesio išdirbęs bibliotekoje, kai Žvėryno gatvėlėmis ėjau susitikti su Gražina Landsbergiene. Nežinojau, ko tikėtis. […] Jau pati pradžia nuteikė labai šviesiai. Paspaudus durų skambutį mane įsileido pati G. Landsbergienė. Ji ruoše pusryčius vyrui. Išeidamas pastebėjau, kad ant durų rankenos likęs nedidelis tešlos pėdsakas“, – autoriaus žodyje prisimena M. Baltrukevičius, itin branginantis pažintį su G. Landsbergiene.

Toliau skaityti „Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius”

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai pristatė darbus mokslinėse konferencijose

Metų pabaiga – metas, kai peržvelgiami nuveikti darbai. Džiugu, kad mokslinėse konferencijose galime šalies ir tarptautinei auditorijai pristatyti savo tyrimus, megzti dialogą ir ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių.

Vaizdas iš Vytauto Smilgevičiaus pranešimo

Lapkričio 30  dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (tiksliau – jos „YouTube“ kanale) vyko konferencija „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, organizaciniam komitetui priklausė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. Šioje konferencijoje pranešimą „JAV lietuvių organizacijos Tėvynės mylėtojų draugijos veikla 1896-1910 metais ir reikšmė lietuvių tautai“ perskaitė Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Konferencijoje su pranešimu „Panevėžio jaunimo organizacijų veiklos atspindžiai jų periodikoje“ taip pat dalyvavo ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamentui priklausančio Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojas Vytautas Smilgevičius.

Plačiau apie konferenciją>>

Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais. Net keturis pranešimus skaitė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: direktorė Jolanta Budriūnienė („Kreivų veidrodžių karalystėje arba neįprasti XX a. vidurio Lietuvos ir lietuviškų knygų keliai“), DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė („Bibliofilija kaip filantropija. Mato Strašuno kolekcijos keliais“), Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė („Visi keliai veda į „Filosofiją“: duomenų atvėrimas dokumentinio paveldo tyrimuose“) ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė („Grafų Hutten-Czapskių biblioteka Beržėnuose: rekonstrukcijos bandymas“). Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.

Plačiau apie konferenciją>>

Skaidrė iš Valdos Budreckaitės pranešimo. Alix de Choiseul-Gouffier publikavo knygų kaip vikontienė de Janzé ir kaip princesė de Faucigny-Lucinge

Gruodžio 2–3 dienomis dvi Lituanistikos skyriaus tyrėjos, dr. Dalia Cidzikaitė ir Valda Budreckaitė, dalyvavo konferencijoje  „Moterų savivokos slenksčiai: XIX amžius–XX amžiaus pirma pusė“. Dr. Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė-Baye – pirmasis „režisorius-mergina“ Lietuvoje, viena pirmųjų lietuvių meno vadybininkių“.  Dokumentinio paveldo tyrimų departamente ši ryški asmenybė sulaukia nemažai dėmesio:  Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas jos fondas.  Vykdant projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“,  Cidzikaitė atrinko įdomius objektus, kad šie, jau suskaitmeninti, taptų prieinami per „Epaveldo“ ir „Europeanos“ platformas. 2019 m. Unė Baye suspindėjo kaip „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė. Budreckaitė perskaitė pranešimą „Pamirštoji Alix: Vilniuje gimusios autorės Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) pėdsakais“.  Pernai Budreckaitė šią Lietuvoje menkai žinomą asmenybę pristatė žunale „Naujasis Židinys-Aidai“ (2020, Nr. 5) . Pranešime tyrėja pateikė naujos medžiagos: apie aristokratės biografiją, jos namus Paryžiuje,  kuriuos amžininkai prilygindavo muziejui,  turėtą literatūrinį, meninį saloną…  Atsižvelgdama į konferencijos temą,  Budreckaitė taip pat papasakojo, kaip rašytoja matė kitas moteris, kaip ją pačią matė amžininkai.

Plačiau apie konferenciją >>

Prof. dr. Juozo Skiriaus pranešimo akimirka. Organizatorių nuotr.

Gruodžio 7 d., minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Nacionalinėje bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“. Šioje konferencijoje Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.

Plačiau apie konferenciją>>