Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

Parengė Dalia Cidzikaitė


Vytauto A. Graičiūno laiško broliui į Ameriką pirmojo puslapio fragmentas

Nors pirmosios nepriklausomybės laikais Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, buvo vadinama „mažuoju Paryžiumi“, kur pasirengimas vienam aukštuomenės vakarėliui kainuodavo apie 350 litų, Laisvės alėjoje ir senamiestyje netrūko siuvyklų, kurios siuvo drabužius pagal naujausias iš Paryžiaus atkeliaujančias madas, ir kurį turėjo aplankyti ir specialiame punkte atsižymėti visi tarptautinių Monte Carlo lenktynių dalyviai, jis anaiptol neprilygo tuometiniam Londonui ar Čikagai. Tai savo kailiu galėjo patirti tie lietuviai, kurie, šaliai tapus nepriklausoma, nusprendė apsigyventi Lietuvoje.

1926 m. birželio 30 d. angliškai parašytame laiške broliui Algirdui neseniai į Lietuvą su žmona, garsia aktore ir režisiere Une Babickaite-Baye atvykęs Vytautas Andrius Graičiūnas rašo, kad jis beveik baigia paskęsti persikraustymo rūpesčiuose. Pasak jo, jis apgailestauja ne todėl, kad nusprendė apsigyventi Lietuvoje, bet kad atvyko gyvenimui Lietuvoje visiškai nepasirengęs.

Toliau skaityti „Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau”

Lietuviškos vestuvės Amerikoje

Parengė Dalia Cidzikaitė


Kaip Amerikos lietuvaičiai tuokėsi Amerikoje aštuntajame dešimtmetyje? Ar vestuvės buvo tradicinės? Kokių papročių laikytasi? Ar jaunoji vilkėjo lietuviškais tautiniais drabužiais? Ar buvo piršlys? O svočia? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsako Kongreso bibliotekoje (JAV) saugoma Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės surinkta etnografinė medžiaga – JAV lietuvių vestuvės Čikagoje.

JAV Kongreso bibliotekos svetainėje paskelbtame keturių dalių garso įraše (120 min. trukmės) įamžinta 1977 metų birželio 26 dieną Pakšto salėje vykusi Emilijos Pakštaitės ir Romo Sakadolskio vestuvių šventė. Garsinę medžiagą papildo 39-ios JAV lietuvio fotografo Jono Dovydėno nuotraukos. Smagaus klausymosi!

Pirmoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20833/

Antroji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20834/

Trečioji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20835/

Ketvirtoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20836/


Jono Dovydėno nuotraukose – Sakadolskių vestuvių akimirkos.

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Rugsėjo 21 d.: Parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatymas ir diskusija

Kovo 29 d. Arminio Sciolli viešėjo Nacionalinėje bibliotekoje

2018 metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai savo turimą rusų egzodo literatūros kolekciją. Knygų rinkinį sudaro unikalūs, iki šiol ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėti ir nematyti rusų autorių grožinės literatūros darbai, kurių leidybos geografija aprėpia platų XX a. pirmosios pusės rusų bendruomenių užsienyje arealą – nuo Pietų Amerikos iki Kinijos.

Šios kolekcijos atsiradimas mūsų bibliotekoje yra puiki proga praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo  lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų.

Valstybingumo erdvėje rugsėjo 21 d. 17 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus kolekciją Nacionalinei bibliotekai padovanojęs svečias iš Šveicarijos Arminio Sciolli. Parodą ir jos kontekstą pristatys pokalbis su poetu, publicistu, Jeilio universiteto emeritu, slavistikos prof.  Tomu Venclova ir Vilniaus universiteto dėstytoju, rusistu, rusų išeivijos literatūros tyrėju doc. dr. Pavelu Lavrinecu. Renginį ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Rusų egzodo literatūros kolekcija bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki rugsėjo 30 d.

Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai

Dalia Cidzikaitė


Taip atrodo Draugo archyvų paieškos langas

Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai”

Dr. Dalia Cidzikaitė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu

Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną Prezidentūroje tradiciškai įteikti valstybės apdovanojimai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Dalia Cidzikaitė – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja, buvusi Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė, lietuvių išeivijos publikuoto paveldo puoselėtoja ir skleidėja; daktarė. Didžiuojamės ir sveikiname!