Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Artėja Tėvo diena. Dalijamės fragmentu iš šiai progai tinkančio eilėraščio, kurį parašė poetas Marius Burokas.
U ir J
išsišovę stuburų gumburėliai
smulkūs kaulai undinių
kvėpuoja
lyg saujoj laikyčiau
pasigavęs paukštelį
guli abipus
nemiega
šnopuoja
[…]
Visą eilėraštį rasite: Marius Burokas, „Iš ciklo „Užrašytos nuotraukos“. Metai, 2016, Nr. 8/9.
Neretai užsimenama, kad karantinas yra proga susitelkti į nustumtus hobius, ilgai atidėliotus darbus, kuriems reikia atsidėjimo. Norite rašyti, kurti, tačiau nedrįstate, baiminatės papildyti grafomanų gretas?.. Galbūt drąsos įkvėps kūrybinio rašymo kursai, 2020 m. vykę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Lektoriai labai skirtingi, tad galite pasirinkti tą, kurio arba kurios rašymo stilius, kūrybos matymas Jums asmeniškai artimesnis.
Susitikimas su Migle Anušauskaite: https://www.youtube.com/watch?v=AInCBxjbxdg&t=368s
Su Giedre Beinoriūte: https://www.youtube.com/watch?v=fETLp4ABBIw
Susitikimas su Mariumi Buroku: https://www.youtube.com/watch?v=V9YppPIRtgI&t=804s
Susitikimas su Laura Sintija Černiauskaite: https://www.youtube.com/watch?v=W07fc1CF5wI&t=483s
Susitikimas su Ilona Ežerinyte: https://www.youtube.com/watch?v=_sWFLLvTxSQ
Toliau skaityti „Norite kurti, tačiau nedrįstate?..”„Kai vėl čia grįžtu / šis miestas regis pusiau tikras, pusiau haliucinacija“, – eilėraštyje „Vilniaus dienoraštis“ rašo čia gimusi ir užaugusi, Maskvoje studijavusi, jau beveik keturiasdešimt metų Niujorke gyvenanti poetė Anna Halberstadt. 2017 m. pasirodė Mariaus Buroko iš anglų į lietuvių kalbą išversta jos poezijos knyga „Vilniaus dienoraštis“ (Vilnius: LRS leidykla), A. Halberstadt kūryba įtraukta į šiemet išėjusią pasaulio lietuvių rašytojų antologiją „Egzodika“ (Vilnius: LLTI).
Dažnai minite, kad turėjote nuostabią literatūros mokytoją Rozą Glinterščik. Gal galėtumėte papasakoti apie ją ir jos literatų būrelį?
Roza atėjo mus mokyti rusų literatūros, kai buvau septintokė Salomeikoje (Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje). Dabar suprantu, kad ji buvo jauna, trisdešimt šešerių metų, moteris, tačiau tada atrodė labai rimta – tamsiais kostiumėliais ir baltomis palaidinėmis, su akiniais ant malonaus, protingų akių veido. Ji tuojau pat pakėlė mūsų mokslų lygį. Kalbėjosi su mumis taip, lyg mes būtume suaugę, visiškai netoleravo vidutiniškumo. Jos parašytas puikus pažymys pakylėdavo – kaip tą kartą, kai ji prieš visą klasę perskaitė mano rašinį apie mano tėvo studijų laikų bičiulį, šviesaus atminimo Zigmuntą Balevičių. Tačiau kitąkart ji parašydavo ką nors triuškinančio – tarkime, „cukruotas vanduo“ po sakiniu rašinyje. Ji įkūrė rusų literatūros būrelį, kai man buvo keturiolika, mano bendraklasė Aldona Murauskaitė taip pat jam priklausė. Skaitėme Mandelštamo, Cvetajevos, Achmatovos, Pasternako ir kitų didžių poetų kūrybą. Jų darbai sovietmečiu beveik nebuvo publikuoti, o išleistieji prieš revoliuciją juodojoje rinkoje kainavo nepaprastai daug.
Vienas iš mūsų svečių buvo jaunas disidentas, aukštas šviesiaplaukis vyriškis su juoda berete, – Tomas Venclova. Jis kalbėjo mums, kad puikiausi Sidabro amžiaus poetai nemirė sava mirtimi lovose, o pražuvo GULAG’e, nusižudė ar mirė nuo bado arba depresijos. Jis taip pat pasakė šį tą, kas privertė mane išsižioti iš nuostabos: kad literatūros nebuvo, kol Pasternakas neprisėdo ir neparašė „Daktaro Živagos“. (Knyga buvo apdovanota Nobelio premija, tačiau sovietų valdžia privertė Pasternaką premijos atsisakyti.) Ne per seniausiai priminiau Tomui tą jo kalbą, o jis atsakė: „Ar aš tikrai tai sakiau?“.
Po kurio laiko mūsų klubą panaikino, o Rozai buvo uždrausta dirbti mokyklose dėl antisovietinio jos veiklų pobūdžio. Aš ir toliau pas ją lankydavausi, kai jau studijavau psichologiją Maskvos universitete ir vėliau, iki pat mano išvykimo iš Sovietų Sąjungos. Sykį jai pasiskundžiau, kad negaliu rasti darbo, nors baigiau patį prestižiškiausią universitetą šalyje ir dar retą profesiją. Žinoma, dėl vadinamojo penktojo paragrafo sovietiniame pase – tautybės. Roza, kurios šeima iškentė Stalino valymus, atsakė man: „Žmonės dažnai kaltina aplinkybes dėl gyvenimo nesėkmių, tačiau aplinkybės dažniausiai nėra palankios. Prašau, nesakyk man, kad ieškai darbo, kol neieškai jo kiekvieną dieną!“ Ir aš pradėjau ieškoti.
Toliau skaityti „Poetė A. HALBERSTADT: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“”
triukšmo gyvatė
gali būti švelni
jeigu būsi švelnus
ir nustosi slapstytis
nuo jos triukšmo akių
nes jos tyli
Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.
Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.) Toliau skaityti „Poezija be pakylėto dvasingumo”
veidas
tarp šokančių dulkių
pakeltas į šviesą –
viršutinę Dievo lentyną
ieško savo raidės
gal net žino ją –
susirado tarp minkštų
nuvartytų katalogo lapelių
Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d. akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]
Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo”
Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.
„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Toliau skaityti „Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais”