parodos – Puslapis 2 – Lituani(sti)ka

Vasario 16-oji Kaune – su Nacionalinės bibliotekos žaidimu „Lietuvon!“

Vasario 16-ąją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose drieksis valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“. Džiugu, kad Kaune į Žaliąjį maršrutą, skirtą talentingiausiems Lietuvos žmonėms, pateko edukacinis renginys-žaidimas „Lietuvon!“, pernai sukurtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šis edukacinis žaidimas vyks 12 val. Kauno miesto muziejuje (Kauno rotušė, Rotušės a. 15). Rengėjai pažymi, kad būtina išankstinė vietų registracija.

Stalo žaidimas „Lietuvon!“ pratęsia Nacionalinės bibliotekos kilnojamąją parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, kuri šiuo metu eksponuojama ten pat, Kauno miesto muziejuje. Ši paroda supažindina su lakūnais, architektais, medikais, teisininkais ir daugelio kitų sričių profesionalais iš užsienio, 1918–1940 metais dirbusiais Lietuvoje. Pakeliui atsakydami į klausimus apie parodos herojus, stalo žaidimo „Lietuvon!“ dalyviai varžosi, kas greičiau pateks į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių.

Valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“ buvo pradėti rengti prieš dvejus metus sostinėje. Vasario 16-osios proga duris plačiai atveria pažįstamos ir dar neatrastos kultūrinės erdves, muziejai, restoranai. Visi maršrutų renginiai nemokami.

Žaidimo ir parodos autorės	Giedrė Milerytė-Japertienė, Valdonė Budreckaitė, Inga Puidokienė, dizainerė – Akvilė Mikalauskaitė
Parodos įgyvendintoja	Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai	Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus
Rėmėja	Lietuvos kultūros taryba

Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Sausio 9 d. 17 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas.

Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.

Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje.

Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Paroda veiks iki sausio 26 d.

Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios išvakarėse – apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui.

Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien?

Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorė prof. Jūratė Novagrockienė, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, LKA Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Giedrius Česnakas.

Renginį moderuos dr. Sigita Trainauskienė (LKA). Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

2018 m. sausio 12–22 d.: Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“

2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .

1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.

Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.

Apsilankykite Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirtoje virtualioje parodoje

lnb_rasytojai_1121_504x504_001
Lietuvių ir anglų kalbomis parengta paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septyni dešimtmečiai istorijos“ kviečia lietuvių išeivijai ir literatūrai svetur neabejingus skaitytojus ir tyrėjus pakeliauti šios organizacijos veiklos keliais. Toliau skaityti „Apsilankykite Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirtoje virtualioje parodoje”

Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

Lapkričio 22 dieną, antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius) kviečia į Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) 70 metų minėjimą ir virtualios parodos „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ pristatymą. Renginyje dalyvaus prof. dr. Vytautas Martinkus, prof. dr. Dalia Kuizinienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų veikusi Lietuvoje, organizacija 1946 metais pavadinimu Lietuvių rašytojų tremtinių draugija buvo atkurta Vokietijoje nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukusių pabėgėlių. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius.

Renginio vieta – LNB V a. konferencijų salė. Renginys atviras.

Numatoma renginio trukmė – 1,5 val.

rasytoju_draugija

Svečiai iš YIVO instituto

2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto. Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.

Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė