Spalio 17 dieną, pirmadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos rašytojų sąjunga, kviečia į pirmąjį susitikimą su žurnalu Metaiir jo kūrėjais.
Kiekvieną mėnesį vyksiančiame renginyje „Metai bibliotekoje“ dalyvausiantys žurnalo vyr. redaktorius Antanas Šimkus ir autoriai pristatys naujausio sąjungos leidžiamo mėnraščio Metai numerį.
Renginio vieta – LNB 5 a. meno erdvė 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Renginys atviras.
Dr. Giedrė Milerytė-Japertienė dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve
LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė jau savaitę svečiuojasi Niujorke, JAV. Ji, kartu su kolegėmis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Sigita Baranauskiene ir Neringa Betingiene, dirba Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve.
Ši organizacija buvo įkurta 1886 metais, kai į tam tikslui sušauktą JAV lietuvių seimą Shenadoah (Pensilvanijos valstijoje) susirinko 11 delegatų. Įsteigdami organizaciją, jos nariai kėlė tris tikslus:
a) pirkti žemes ir namus, steigti mokyklas, našlaičiams ir pasenusiems žmonėms prieglaudos namus ir statyti lietuvių bažnyčias;
b) steigti darbininkų biržas, kur bendradarbiai lietuviai pagalbą galėtų rasti darbo ieškodami;
c) sušelpti mirusio nario giminaičius.
Ilgainiui, keičiantis gyvenimo sąlygoms, pagrindine SLA funkcija tapo visokeriopos šalpos organizavimas. Draugijos lėšomis remti ne tik lietuviai asmenys, bet ir lietuviškos organizacijos. Vykdyta intensyvi lituanistinės spaudos leidyba. Ilgus metus iš Niujorke esančios draugijos būstinės pasaulio lietuviams žinias į namus nešė organizacijos laikraštis „Tėvynė“.
Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“ dalyvė
Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų
1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“ Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį, vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.
Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Toliau skaityti „„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas”
XIX a. antroje pusėje prasidėjo masinė lietuvių emigracija į JAV. Rusijos imperijos valdžia, norėdama išsiaiškinti emigracijos priežastis, pavedė Taikos tarpininkams (cariniams valdininkams, prižiūrėjusiems valsčių valdymą ir veiklą) cenzūruoti laiškus. 1900 m. „Tėvynės sargo“ korespondentas kunigas J. Ulickas pranešė laikraščio skaitytojams apie „sąžiningą“ Darbėnų miestelio Taikos tarpininko veiklą. Pateikiame ištrauką:
Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 96Ulickas, J. „Amerikiečių gromatos skaitomos“. Senelis. Tėvynės sargas, 1900, nr. 4/5, p. 97
Laimingos dienos Lozoraičių namuose Kaune praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje
Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią 2007 m. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo ambasadorius Kazys Lozoraitis, ir kuri, šeimos narių sprendimu, naujais leidiniais buvo papildyta 2011 m. pavasarį, šiuo metu sudaro daugiau nei 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje. Nuosekliai kaupta net trijų šeimos kartų, preciziškai tvarkyta, saugota, per visus šeimos kraustymusis iš vienos šalies į kitą keliavusi – tai pati tikriausia šeimos biblioteka, suteikianti be galo daug informacijos apie ją kaupusius asmenis – jų darbo, įvairiapusių interesų sritis, atverianti daugybę daug komunikacijos su juos supusia aplinka pavyzdžių. Toliau skaityti „Lozoraičių šeimos kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”
Praėjusiais metais Ukmergėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdytas bandomasis edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ šiais metais praplėtė geografijos ribas ir atkeliavo į Utenos apskritį. Utena pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių.
Į pirmąjį ciklo renginį-seminarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje rugsėjo 27 dieną susirinko gausus būrys projekto partnerių: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Molėtų bibliotekų ir renginio šeimininkės Utenos bibliotekos bei penkių Utenos apskrities gimnazijų atstovai. Toliau skaityti „Prasidėjo Lituanistikos tyrimų skyriaus organizuojami „Pokalbiai apie emigraciją 2“”
