Julius Viktoras Kaupas mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, vėliau Kauno karo mokykloje. Medicinos studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Lankydavosi literatūros vakaruose, kur susipažino su Henriku Nagiu. Pirmosios publikacijos išėjo žurnale „Žiburėlis“. J. Kaupas pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius. 1944 m. su didžiąją emigrantų banga pasitraukė į Vakarus. 1946 m. studijavo Tiubingeno, Fribūro universitetuose. Domėjosi daile, amatais, filosofija, literatūra. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“, rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleido pirmąją knygą „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Jo neoromantinėse pasakose ryški europietiškoji tradicija. Pagrindinis pasakų kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, kuris pavaizduotas tikroviškai. Novelių centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose vienas pirmųjų panaudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas. Pasakų analizėms taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta ir anglų kalba.
Kategorija: Datos
„Kalba Amerikos balsas iš Vašingtono“
Amerikos balsas (angl. Voice of America, VOA) – JAV radijo stotis, kuri veikė nuo 1942 m. vasario 24 d. II pasaulinio karo metu buvo transliuojamos laidos net 27 kalbomis. 53-ejus metus transliuota programa ir lietuvių kalba. Radijo laidos lietuvių kalba pradėtos rengti 1951 m. vasario 16 d. iš Niujorko. Jas ruošė Kazys Grinius ir Povilas Julius Labanauskas. Iš pradžių lietuviškai programai skirta 15 min., 1952 m. gegužės 15 d. lietuvių padalinys ėmė transliuoti ir 15 min. laidas iš Europos, ten dirbo K. Grinius ir J. B. Laučka. Ilgą laiką „Amerikos balso“ redakcijai vadovavo Romas Sakadolskis, o nuo 1995 m. jau Linas Rimkus. Lietuviškas laidas rengė Jurgis Bradūnas, Vytautas Dambrava, Antanas Dambriūnas, Konstantinas Jurgėla, Romas Kasparas, Alfonsas Petrutis, Jolanta Raslavičiūtė, Antanas Vaičiulaitis, Virginija Vengrienė ir kt. „Amerikos balso“ programa buvo labai svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai. Sovietmečiu buvo daromi įvairūs trukdžiai, kad Lietuva negalėtų išgirsti „Amerikos balso“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Amerikos balso“ laidos buvo retransliuojamos per Lietuvos radijo pirmąją programą ir per radijo stotį M-1 plius. Pasibaigus Šaltajam karui JAV Kongreso sprendimu buvo nutrauktas finansavimas laidoms kai kuriomis Rytų Europos kalbomis. Paskutinė „Amerikos balso“ laida lietuvių kalba transliuota 2004 m. vasario 27 d.
Vasario 16-oji San Paule
San Paule Brazilijos lietuvių bendruomenė, vadovaujama Waldemar Mališka Sidaravičiaus, surengė didelę Vasario 16-osios šventę. Šventė įvyko lietuvių rajone, Vila Zelina (statytas apie 1927 m. kada vyko didžioji lietuvių imigracija). Renginio metu Lietuvos aikštėje (Praca Republica Lituania) pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę. 1977 m. pastatytas paminklas Laisvei, kuriame iškalti Gedimino stulpai bei lietuviškos dainos žodžiai „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“. Toliau iškilmingos mišios vyko šv. Juozapo bažnyčioje. Į bažnyčią susirenka ir lietuvių kilmės žmonės, ir vietiniai brazilai. Toliau skaityti „Vasario 16-oji San Paule”
Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė
Petronėlė Orintaitė-Janutienė gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Lukšių valsčiuje. P. Orintaitė – Lietuvos pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Orintaitė 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, o 1929 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dirbo Mežeikių, Vikaviškio, Šiaulių gimnazijose, rengė švietėjiškus renginius, bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. 1939 m. susituokė su teisininku Kaziu Januta. 1944 m. su lietuvių banga pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1949 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 m. su šeima persikėlė į JAV. Pirmuose kūrėjos eilėraščiuose jungiama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija. Vėlesnioje lyrikoje ryškūs tėvynės ilgesio motyvai, romantizuotas požiūris į istoriją. Žymiausi romanai priskiriami psichologinio tipo prozai. Romanuose ryškios feministinės idėjos, vaizduojamas provincijos inteligentų gyvenimas, realistiškai perteikiama šeimos dramos. Orintaitės atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, ryškiai piešiami rašytojų Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Jablonskio, Balio Sruogos portretai. Atsiminimuose pasakojama apie pasitraukimą iš Lietuvos, apie nykią kasdienybę pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Publicistiniuose darbuose svarstomos moters padėtis šeimoje ir visuomenėje. Toliau skaityti „Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė”
Žvilgsnis į retrospektyvą – K. Donelaičio 250-ąsias metines minint
1964 m., minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, JAV lietuvių leidžiamas mokslo darbų žurnalas „Lituanus“ visą pirmąjį numerį paskyrė pažinčiai su lietuvių literatūros klasiku.
Šiandien, 300-aisias poeto gimimo metais, siūlome jums išnaudoti galimybę ir pasitelkus portalą www.epaveldas.lt pasklaidyti tuomečio jubiliejinio žurnalo puslapius − susipažinti su pirmą kartą į anglų kalbą išverstos K.Donelaičio poemos „Metai“ ir pasakėčios „Aužuols gyrpelnys“ fragmentais (vertėjas Clark Mills – daug lietuvių literatūros vertimų parengęs amerikiečių poetas, ypač aktyviai bendradarbiavęs su Stepo Zobarsko leidykla „Manyland books“), apžvelgti lietuvių išeivijos autorių Alekso Vaškelio, Alfonso Šešplaukio ir Povilo Reklaičio tekstus, analizuojančius K.Donelaičio kūrybą, sudominti turėtų ir pirmosios „Metų“ recenzijos, perspausdinamos iš 1818 m. laikraščio Jenaische Allgemeine Literatur-Zeitung ir 1869 m. žurnalo The Saturday. Jubiliejiniame numeryje publikuojamas ir iš Mažosios Lietuvos kilusio romanisto Ernst‘o Wiechert‘o laiško tekstas estų poetui, geram lietuvių bičiuliu Aleksiui Rannitui, kuriame žinomas vokiečių autorius pristato savąjį K.Donelaičio kūrybos vertinimą.
Lituanus 1964 m. Nr. 1 nuoroda >>>
Jolanta Budriūnienė
Sausio 28 d. gimė rašytoja Eglė Juodvalkė
sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .
Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.