Naujausi Piterboro lietuvių leidiniai

Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekcija pasipildė naujais Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių žurnalo „Švyturys“ numeriais. Žurnale gausu naujienų bei aktualios informacijos lietuviams, gyvenantiems Piterbore ir ne tik. Maloniai nustebino Juditos Gru, leidinio redaktorės, dovana bei laiškelis, kuriame pasakojama žurnalo leidybos istorija bei planai.

Žurnalas Švyturys
Žurnalas Švyturys

„Man labai džiugu atsiųsti jums „Švyturio“ žurnaliukus. Kurį laiką jo leidybą buvau sustabdžiusi, tačiau miesto savivaldybės ir privataus medicinos centro remiama, vėl atnaujinau. Dabar leidžiu jį pagal susitatrimą su rėmėjais – kada paruošiame medžiagą, tuomet ir išleidžiame. Taigi, siunčiu jums paskutiniuosius tris žurnalo „Švyturys“ numerius. Ketvirtąjį jau pradėjome ruošti. Taip pat įdėjau ir savo pačios kūrybos knygutę, skirtą savo artimiesiems bei draugams. Pamaniau, gal bus įdomu.“

Juditos Gru poezijos knygelė Ties vartais nebūties ir laiškas
Juditos Gru poezijos knygelė Ties vartais nebūties ir laiškas 

Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu ir primename, jog nuolat pildomame M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus fonde galite rasti:
1. Lituaninių knygų užsienio kalbomis (nuo 1831 m.).
2. Užsienyje išleistų knygų lietuvių kalba (nuo 1945 m.).
3. Lituaninių laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių (lietuvių ir užsienio kalbomis).
4. Įvairių kitų spaudinių (lietuvių išeivijos renginių plakatų ir programų, užsienio laikraščių publikacijų apie Lietuvą ir lietuvius iškarpų ir kt.).
5. Kolekcijas – Lozoraičių šeimos, Tomo Venclovos bei Petro Klimo.

Laukinis pasienis

VirselisŠią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.

Prieš išvydama į JAV, Jusionytė studijavo politologiją Vilniaus Universitete ir dirbo žurnalistinį darbą. Gavusi Fulbright stipendiją, išvažiavo studijuoti į Bostoną, kur pasirinko socialinės ir politinės antropologijos magistratūros programą. Dabar yra Floridos universiteto kultūros antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų dėstytoja.

Knygos „Savage Frontier“ internetinis puslapis:

http://savagefrontierbook.com/

Autorės puslapis:

http://ievajusionyte.com/

Naujos knygos lenkų kalba

zywoty_hetmanow_krolestwa_polskiego_i_wielkiego_ksiestwa_litewskiego_IMAGE1_162924_3Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014

1850 m. P. Žegota Lvove išleido S. Brodovskio parengtą knygą, kurioje pateikiama Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kariuomenės etmonų biografijos. Leidinys iliustruotas jų herbais ir portretais. Knyga perleista 1997 m. Leidinys naudingas visiems besidomintiems istorija.

pol7Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p.  C(LKA)lenk.50/012

Ši Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų dr. Janinos Kaminskos (Janina Kamińska) knyga – tai išsami XVIII–XIX a. Vilniaus universiteto istorijos studija. Autorė aptaria universiteto struktūrą, jo profesūros, studentų ir absolventų veiklą. Darbas grindžiamas Lenkijoje, Vilniuje bei Sankt Peterburge surinkta mažai žinoma archyvine medžiaga ir šių istorinių šaltinių analize.

Tomo Venclovos knygų kolekcija Nacionalinėje bibliotekoje

65Nr Rugsejis 2015.inddSeniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – leidžia jau beveik penkis dešimtmečius gyvuojančius tęstinius mokslo darbus „Knygotyra“.  Pirmasis darbų tomas išėjo 1961 m. pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, dabartiniu pradėtas leisti nuo 1970 m. Šiandien „Knygotyra“ yra pasiekusi brandos ir pripažinimo. Leidinys daugiasluoksnės struktūros: aprėpia knygos istoriografiją, šaltiniotyrą, knygotyros teoriją ir metodologiją plačiąja prasme, knygos meną, bibliografiją, kai kuriuos tarpdisciplininius dalykus, fiksuoja mokslo ir studijų kroniką, mokslo mokyklų ir mokslininkų ryšius.

Naujausiame „Knygotyros“  numeryje publikuojamas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės straipsnis „Tomo Venclovos knygų kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“. Pilnas tekstas (Knygotyra. 2015. Nr. 65 ) >> http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/8463/6333

Kviečiame skaityti!

Alvinas Karpis – lietuviškasis gangsteris

KarpowskisNeseniai mūsų skyrių pasiekė Alvino Karpio su Billu Trentu parengta atsiminimų knyga „Alvin Karpis story“( „Alvino Karpio istorija“). XX a. 4 dešimtmetyje, kai JAV siautėjo ekonominė depresija ir gangsteriai, imigrantų iš Lietuvos sūnus kurį laiką buvo „Valstybės priešas Nr. 1“ („Public Enemy Number 1″) FTB sąrašuose, kol buvo sučiuptas FTB vadovo J. Edgaro Hooverio pastangomis. Karpis kalėjo garsiajame Alkatraso kalėjime. Kaip ir kaip vertintume šią asmenybę, legendinis gangsteris sulaukė tiek rašytojų, tiek filmų kūrėjų dėmesio, o suėmimo istorija dabar aprašoma oficialiame FTB puslapyje.

Daugiau skaitykite:

http://www.tv3.lt/naujiena/252882/lietuviu-mafijos-pedsakai-amerikoje/1

https://www.fbi.gov/news/stories/2012/may/karpis_050112

Lietaus ir vestuvių žemėje

LankauskasKnygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ (Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.