Kategorija: Naujienos

Atvira diskusija apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą

 

Kiek kultūros leidinių reikia Lietuvai? Visų, kurie leidžiami dabar? Dalies iš jų? Būtų protingiau visus sujungti į vieną  žurnalą ar laikraštį? O gal nereikia nė vieno?..

Reaguodama į viešojoje erdvėje vis iškylančias kultūrinės spaudos finansavimo ir reikalingumo temas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į pirmąją iš numatytų diskusijų apie kultūros leidinius. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyksiančiuose renginiuose sieksime į kultūros leidinius pažvelgti plačiau, valstybingumo kontekste. Juk viešumoje dažnai kartojama, kad būtent kultūra yra valstybės pamatas.

Pirmojoje diskusijoje dalyvaus:

kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė,

UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas,

LR kultūros ministrės patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas,

kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius, rašytojas, istorikas dr.  Tomas Vaiseta.

Diskusiją moderuos žurnalo „IQ Life“ vyr. redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Renginys vyks balandžio 24 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).

Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil London (1651)

Tai garsus politinės filosofijos veikalas, kuriame autorius teigia, jog valstybė yra laisvo žmonių susitarimo rezultatas, palaikantis visuotinę taiką ir saugumą. Tai tarsi didžiulis mechanizmas, lygintinas su bibline jūrų pabaisa Leviatanu. Knygos tekstas yra papildytas Abraomo Boso (Abraham Bosse, 1602–1676) vario raižiniu antraštiniame lape. Jis gali būti skaitomas vertikaliai arba horizontaliai, taip suteikdamas gausybę skirtingų vaizdo interpretacijų. Vertikaliai skaitoma iliustracija rodo pasaulietinės ir bažnytinės valdžios galios ženklus – kairėje pusėje vaizduojami pasaulietinės, karinės valdžios simboliai, dešinėje – bažnytinės. Horizontaliai skaitomas vaizdas suteikia daugiau detalių apie bendrą iliustracijoje vaizduojamą situaciją bei dvasią – gausybė mažų detalių atskleidžia Anglijos pilietinio karo (1642–1651) atgarsius.

Centrinė iliustracijos figūra – iš vandens išniręs suverenas Leviatanas. Jo kūnas yra sudarytas iš daugybės žmonių, atsukusių veidą į suvereną. Iš tolo  Leviatanas atrodo tarsi padengtas žvynais – kaip ir monstras iš Senojo Testamento. Vienoje rankoje jis laiko kalaviją, demonstruojantį politinę galią, kitoje – bažnytinės valdžios simbolį pastoralą.

Toliau skaityti „Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil London (1651)”

Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Balandžio 3–17 d. (bibliotekos darbo valandomis): vienos knygos paroda „Thomo Hobbeso Leviatanas“

Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugomas politinės filosofijos teorijos kūrėjo T. Hobbeso žymiausio veikalo „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusio 1651 m. anglų kalba, pirmasis leidimas. Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys dvi savaites bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Ši knyga yra garsi ne tik savo turiniu, bet ir antraštiniame lape esančiu kompleksišku ir itin detaliu vario raižiniu, iliustruojančiu pagrindines veikalo temas ir problemas. Ką vaizduoja Abrahamo Bosse (1602—1676) sukurtas piešinys, prie kurio kūrybos prisidėjo ir pats knygos autorius? Ši iliustracija gali būti skaitoma vertikaliai ir horizontaliai, taip atskleisdama pasaulietinės ir religinės valdžios  komponentus bei tarp jų esantį kontrastą. Nors T. Hobbesas valstybę lygina su mitine pabaisa Leviatanu, tačiau iš pirmo žvilgsnio iliustracijoje nieko išskirtinai keisto nėra. Ar tikrai suvereno, pavadinto biblinio jūrų monstro vardu, kūnas nėra pavaizduotas monstriškai? Ką pasakoja mažiausios antraštinio lapo raižinio detalės – karo laivai, tuščios miesto gatvės, iššauti pabūklai?

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti T. Hobbeso Leviataną. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas

Balandžio 10 dieną 17.30 val. kviečiame į istoriko, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymą. Renginyje taip pat dalyvaus pirmasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis, pokalbį moderuos istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.

Toliau skaityti „Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas”

Ekskursijos po parodą „BUS UŽDRAUSTA“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.

Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.

Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.

Kviečiame registruotis: asta.miltenytė@lnb.lt

Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.

Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.

Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt

Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.

Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.

Kovo 29 d.: Lita mekorati / Lietuva, gimtine mano

„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko žmones, kurie siekia pažinti šią ypatingą praeities šalį – žydų apgyventą Lietuvą, pažvelgti į šiandien išlikusius jos pėdsakus. Jų atradimai įgavo įvairių formų: tai knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai, vizualūs atminimo ženklai. Visa tai bus pristatyta renginyje.

Dalyviai: Aušra Jonušytė (Kupiškio etnografijos muziejus), Kotryna ir Kęstutis Lingiai (Kauno turizmo informacijos centras), Asia Gutermanaitė (istorikė, gidė; Kaunas), Mauša Bairakas (Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas), Sigitas Valadka (INIT televizija), Jurgita Viršilienė (Šilalės savivaldybė), Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas), Vidmantas Valiušaitis (Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas).

Renginio vedėja – Lara Lempertienė (Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras).

Trumpai apie renginį

Data kovo 29 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Trukmė 2 val.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“