Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Pristatome mūsų komandos narę, atvykusią iš Vašingtono, – ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo, kuri pas mus stažuojasi pagal LISS programą: šios programos dėka į Lietuvą kiekvieną vasarą atvyksta būrys lietuvių kilmės studentų. Gabrielės Gedo vardą jau puikiai žinojome iš Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamos JAV lietuvių spaudos, kurioje mergina publikuoja savo darbus. Smagu pagaliau pamatyti skaitomų tekstų autorę!
Pirmadienio vakaras Nacionalinėje bibliotekoje bus poetiškas: susitiksime su poete Lidija Šimkute, kuriai šiemet sukako 75-eri, ir gausiu jos svečių būriu. Renginys vyks Muzikavimo erdvėje, nes susirinkusiuosius muzika pradžiugins Raminta Naujanytė-Bjelle. L. Šimkutės poeziją aptars profesorė Dalia Kuizinienė , o daktarė Imelda Vedrickaitė pristatys L. Šimkutės kuriamas mandalas. Mintimis apie poetę ir jos kūrybą pasidalins Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, profesorius Juozapas Algimantas Krikštopaitis ir kiti garbūs svečiai. Savo eilių paskaitys kunigas Justas Jasėnas ir, žinoma, pati Lidija Šimkutė.
2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.
Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.
Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje. Toliau skaityti „Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse”
Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.
Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347
Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.
Toliau skaityti „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko”
Kviečiame į Viliaus Šadausko studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).
Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.
Renginyje dalyvaus:
knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,
prof. dr. Aivas Ragauskas,
dr. Vladas Sirutavičius,
doc. dr. Robertas Jurgaitis,
Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)