Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje įvyko jau 4-asis tarpdisciplininis diasporos tyrėjų seminaras, į kurį susirinko iš skirtingų perspektyvų į lietuvių gyvenimą bei veiklą užsienyje žvelgiantys akademikai. Iniciatyva per seminarus burti diasporos tyrėjus Nacionalinėje bibliotekoje gimė 2014 m. pavasarį, todėl šie renginiai tradiciškai vyksta antrojoje pavasario pusėje. Nacionalinės bibliotekos erdvė yra labai palanki diasporos tyrinėjimams, nes čia kaupiama lituanika – ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai ir žurnalai, užsienio autorių darbai apie Lietuvą ir kt. Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą”

Artėja baigiamieji projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ debatai Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks baigiamasis jos DPTD Lituanistikos skyriaus vykdomo edukacinių renginių ciklo moksleiviams „Pokalbiai apie emigraciją 2“ renginys, į kurį susirinks rudenį prasidėjusiame projekte dalyvaujantys mokiniai iš Utenos apskrities gimnazijų. Idant pradėtų ruoštis debatams, vyksiantiems per iškilmingą baigiamąjį renginį Nacionalinėje bibliotekoje, balandžio 26 d. projekte dalyvaujantys gimnazistai susitiko Molėtų gimnazijose ir išbandė save debatuose „Patriotiškumas yra svarbiau už pinigus ?!“ .

Toliau skaityti „Artėja baigiamieji projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ debatai Nacionalinėje bibliotekoje”

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt


Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai”

Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)

Dalia Cidzikaitė


Gamtos pažinimo vadovėliai „Lietuvos gamta“

JAV ketvirtokai apie gamtą mokosi iš trijų vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalių.

2014 metais JAV LB spaustuvėje Čikagoje išleistos trys vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalys supažindina JAV lituanistinių mokyklų IV klasės mokinius su Lietuvos augalais (1 dalis), paukščiais (2 dalis) ir žvėrimis (3 dalis). Visos trys dalys turi po pratybų sąsiuvinį. Knygų sudarytoja – Čikagos lituanistinės mokyklos mokytoja Danutė Petraitienė, redaktorė – Loreta Timukienė.

Augalams skirtoje dalyje mokiniai supažindinami su žinomiausiais Lietuvos laikų ir miškų augalais, kaip antai, žolynais (žibuoklėmis, kiaulpienėmis, ramunėmis, rugiagėlėmis ir kt.), vaistiniais augalais (čiobreliais, kraujažole, paparčiu ir kt.), uogomis (avietėmis, žemuogėmis, mėlynėmis ir kt.), vandens ir pakrančių augalais (vandens lelija, ajeru ir kt.), krūmais, lapuočiais (beržu, ąžuolu, liepa, uosiu, klevu ir kt.) ir, spygliuočiais medžiais (egle, pušimi, kadagiu). Lietuviškus augalus pažinti geriau padeda vadovėlio autorės kruopščiai atrinkti Janinos Degutytės, Anzelmo Matučio, Ramutės Skučaitės, Martyno Vainilaičio ir kitų Lietuvos poetų eilėraščiai. Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)”

„Geriausi naujausios mados žiponai čionykščių lietuvių siuvami“

Aptiko Arida Riaubienė


1905 m. „Vilniaus žinios“ rašė apie lietuvius siuvėjus „Jungtiniuose Valsčiuose“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tikėsime autoriumi, geriausiai iš šio amato gyveno Baltimorės lietuviai.

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=27472

Matulaitis , P. Lietuviai Jungtiniuose Valsčiuose. Gr. Vilniaus žinios, 1905, kovo 4(17), p. 3