Aptiko Arida Riaubienė
Žyma: JAV lietuviai
„Geriausi naujausios mados žiponai čionykščių lietuvių siuvami“
Aptiko Arida Riaubienė
1905 m. „Vilniaus žinios“ rašė apie lietuvius siuvėjus „Jungtiniuose Valsčiuose“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tikėsime autoriumi, geriausiai iš šio amato gyveno Baltimorės lietuviai.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=27472
Matulaitis , P. Lietuviai Jungtiniuose Valsčiuose. Gr. Vilniaus žinios, 1905, kovo 4(17), p. 3
„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės
Parengė Dalia Cidzikaitė
Skyrius „Moterų gyvenimas“ Čikagoje leidžiamame katalikiškame dienraštyje Draugas atsirado 1949 metais. Viena iš trijų skyrių redagavusių redaktorių, Stasė E. Semėnienė, rašo, jog jis „gimė“ su kunigo dr. Juozo Prunskio, nepriklausomoje Lietuvoje leisto laikraščio XX amžius redaktoriaus, atėjimu į Draugą ir jam tapus šeštadieninio priedo „Mokslas, Menas, Literatūra“, dar žinomo kaip kultūrinis priedas, redaktoriumi.
Semėnienė prisimena, jog vos pradėjus redaguoti „Moterų gyvenimą“ pirmasis jos rūpestis buvo „nutiesti draugiškumo bei bendradarbiavimo tiltą su vietinėmis lietuvėmis“, t. y. ankstesne lietuvių emigrančių banga. Naujosios redaktorės geros intencijos pasiteisino, į skyrių su entuziazmu rašė senosios kartos visuomenininkės, ypač tos, kurios aktyviai dalyvavo visuomeninėje tiek lietuvių, tiek amerikiečių veikloje. Metams bėgant, skyriuje atsirado ir informacijos apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių veiklą.
Toliau skaityti „„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės”
„A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois“: vienos JAV lietuvių bendruomenės kronika
Parengė Dalia Cidzikaitė
Didžioji dauguma dabartinių Springfieldo (Ilinojaus valstija) JAV lietuvių yra kilę iš angliakasių emigrantų, į Ameriką iš Lietuvos atvykusių 20 amžiaus pradžioje. 1914 metais lietuvių bendruomenę Springfielde sudarė apie keli tūkstančiai lietuvių. Springfieldo lietuviškos Šv. Vincento Pauliečio parapijos įrašuose randame, jog 1914-siais bažnyčiai priklausė per 500 lietuviškų šeimų, o tarp 1909 ir 1919 metų joje buvo pakrikštyti 1 063 lietuviai kūdikiai. Vis dėlto šie skaičiai nenurodo tikrojo tuometinių lietuvių skaičiaus, mat nemažai lietuvių, būdami socialistinių įsitikinimų, bažnyčiai nepriklausė arba lankėsi kitose miesto katalikiškose bažnyčiose, kaip antai Šv. Aloyzo, Šv. Petro ir Povilo ar Šv. Juozapo.
Šiandien užtikę tokias pavardes kaip Sitki, Nevitt, Yoggerst, Ulak ar Chesnut, kažin ar pagalvotume, jog šie žmonės galėtų būti lietuvių kilmės. Tikrovė tokia, kad jau ketvirtoji Springfieldo lietuvių karta ne tik kad nekalba lietuviškai, nesilaiko lietuviškų papročių, bet ir neretai nežino, jog jų proseneliai yra iš Lietuvos.
Manoma, jog šiandien 20 000 iš 200 000 Sangamon apskrities gyventojų turi lietuviško kraujo: jie yra 2000 lietuvių, kurie atvyko prieš šimtmetį, palikuonys. Todėl 2015 metais JAV išleista Sandy Baksys knyga A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois ypač vertinga savo genealogine ir kraštotyrine informacija.
Knygos personažais tapo daugybė prieš šimtą metų Springfielde gyvenusių pirmosios emigrantų bangos lietuvių. Jų, priklausiusių įvairiems socialiniams sluoksniams, gyvenimų istorijos – ir trivialios, ir netikėtos. Ne viena tų istorijų – sunkios darbo sąlygos anglies kasyklose, mažas uždarbis, gausios šeimos ir nelengva emigranto dalia, bandant prisitaikyti prie amerikietiško gyvenimo būdo, buvo dešimčių, jei ne šimtų to meto lietuvių emigrantų likimas. Toliau skaityti „„A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois“: vienos JAV lietuvių bendruomenės kronika”
Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija
Lapkričio 22 dieną, antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius) kviečia į Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) 70 metų minėjimą ir virtualios parodos „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ pristatymą. Renginyje dalyvaus prof. dr. Vytautas Martinkus, prof. dr. Dalia Kuizinienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.
Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų veikusi Lietuvoje, organizacija 1946 metais pavadinimu Lietuvių rašytojų tremtinių draugija buvo atkurta Vokietijoje nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukusių pabėgėlių. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius.
Renginio vieta – LNB V a. konferencijų salė. Renginys atviras.
Numatoma renginio trukmė – 1,5 val.
„Amerikiečių gromatos“ ir carinė cenzūra
Parengė Arida Riaubienė
XIX a. antroje pusėje prasidėjo masinė lietuvių emigracija į JAV. Rusijos imperijos valdžia, norėdama išsiaiškinti emigracijos priežastis, pavedė Taikos tarpininkams (cariniams valdininkams, prižiūrėjusiems valsčių valdymą ir veiklą) cenzūruoti laiškus. 1900 m. „Tėvynės sargo“ korespondentas kunigas J. Ulickas pranešė laikraščio skaitytojams apie „sąžiningą“ Darbėnų miestelio Taikos tarpininko veiklą. Pateikiame ištrauką:
