Lietuvių poezija persų kalba

Lietuviu poezija farsi_1 knyga_virselis
Šiuos eilėraščius iš anglų bei vokiečių kalbų vertė Ehteram Sadat Tavakoli ir Ali Abdollahi.

Nesunku pastebėti, kad susidomėjimas Lietuva, o ypač jos kultūra, auga ne tik Europoje, bet ir taip vadinamuose „egzotiškuose“ kraštuose. Štai tolimajame Irane išleista jau antroji lietuvių poezijos antologijos knyga persų kalba. Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę „Handpicked Raspberries“, kuri yra Lituanikos skyriuje, pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.

Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija. Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus (angl. Neither seagull nor star only rain) yra jau antra Irane 2012 m. išleista lietuvių poezijos rinktinė persų kalba. Antra knyga yra šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių poetų. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S. Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane.  Toliau skaityti „Lietuvių poezija persų kalba”

Naujasis Voldenas: kaip išsilaisvinti nuo (pa)skolų

10729050_10203654479094875_2133718225_nWalden on wheels : On the open road from debt to freedom

(Voldenas ant ratų : laisvame kelyje iš skolos į laisvę)

XIX a. pradžioje parašytoje klasikinėje knygoje „Voldenas, arba gyvenimas miške amerikiečių rašytojas Henry‘is Davidas Thoreau pasakoja apie periodą, kai atsiskyrėliškai gyveno trobelėje prie Voldeno tvenkinio. Baigęs bakalauro studijas, lietuvių kilmės amerikietis Kenas Ilgunas nusprendė kaip įmanoma greičiau grąžinti studijų paskolą. Nuotykiu virtusi misija tęsėsi trejus metus: vaikinas dirbo įvairius darbus atšiauriojoje Aliaskoje, į gimtąją Niujorko valstiją grįžo autostopu.

Kai pagaliau grąžino paskolą, Ilgunas nutarė daugiau nebesiskolinti: įkvėptas H. D. Thoreau, iš likusių pinigų nusipirko furgoną. Furgonas atstojo bendrabučio kambarį, kol Ilgunas studijavo magistrantūroje prestižiniame Duke universitete. Mašina tapo jaunuolio Voldenu Voldenu ant ratų.

Keno Ilguno tinklaraštis: http://www.kenilgunas.com/p/the-book-walden-on-wheels.html

Virtualios parodos „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ atgarsiai

aciu_bigŠį spalį Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą, skirtą rašytojo Icchoko Mero 80-mečiui. Sukakties proga kvietėme susipažinti su rašytojo kūryba, žymių kultūros veikėjų mintimis apie Icchoką Merą bei Nacionalinės bibliotekos archyvuose esančia medžiaga. Gerų žodžių sulaukėme iš literatūrologų, rašytojų, nuorodomis į parodą savo tinklapiuose dalijosi Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Lietuvos ambasada Izraelyje, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas, tinklalapis www.manokelme.lt ir k.t. Lituanikos skyrius dėkoja visiems pasidalijusiems naujiena ir tikisi gražaus tolesnio bendradarbiavimo.

Rašytojo Icchoko Mero savaitė

untitledMinint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui. Toliau skaityti „Rašytojo Icchoko Mero savaitė”

Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)

regular_i_meras1934 m. spalio 8 d. Kelmėje gimė Lietuvos rašytojas Icchokas Meras. Minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ (Icchokas Meras)”

Tęsiamas renginių ciklas Viešųjų bibliotekų darbuotojams

regular_lnb_11Spalio 6 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko mokymai „Skaitmeninto turinio panaudojimas viešosiose bibliotekose: pasirinkimo galimybės ir formų įvairovė“. Mokymai organizuoti Lietuvos Kultūros tarybos finansuojamo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekų specialistų mokymai“ lėšomis. Į renginį susirinko Kauno, Klaipėdos, Panevežio, Radviliškio, Šiaulių ir kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų ir Nacionalinės bibliotekos atstovai. Paskaitas darbuotojams skaitė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, dr. Giedrė Milerytė ir dr. Dalia Cidzikaitė. J. Budriūnienė supažindino su Lituanikos skyriaus veikla, uždaviniais, fondų formavimu, publikuotų dokumentų skaitmeninimu ir integravimu į www.epaveldas.lt Dr. Giedrė Milerytė pranešime „Dokumentinio paveldo vartotojai. Kas jie?“ kalbėjo apie dokumentinio paveldo susisteminimą, tikslines informacijos vartotojų grupes, medžiagos paieškas internete bei mokslinių darbų publikavimo galimybes. Dr. Dalia Cidzikaitė pristatė JAV lietuvių sakytinės istorijos projektą, kurio pagrindu leidykla „Aukso žuvys“ 2014 m. išleido knygą „Manėm, kad greit grįšim“. Knygos sudarytoja akcentavo ne tik sakytinės istorijos žanro naujoves, privalumus, tačiau ir archyvinės medžiagos panaudojimo galimybę. Seminaro pabaigoje kalbėta apie bendradarbiavimo su viešosiomis bibliotekomis galimybes ir formas.