LS – Puslapis 154 – Lituani(sti)ka

Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi knygos „Lietuviški takai“ autorius Donatas Januta

Birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme kalbėjusieji: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas pabrėžė taikliai pasirinktą autoriaus pasakojimo stilių, skaitytojo neapsunkinant gausia faktografine, statistine medžiaga. Tekstuose apie skirtingas lietuvių emigracijos bangas į Vakarus gausu etnografinių, kasdieninio lietuvių gyvenimo detalių, vaizdžiai atspindinčių aprašomą situaciją. Istorinės tematikos rašiniuose pateikiami autoriaus individualiu požiūriu paremti svarstymai, formuluojamos išvados.

Pasak paties D. Janutos, ši knyga gimė iš noro pasidalinti žiniomis, informacija, kurią jis, daug laiko skirdamas skaitymui, aptinka istorinės, biografinės literatūros puslapiuose.

Knygos pristatymo dieną Donatas Januta svečiavosi ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) »

2326_4206_zoomed_img_3029 — Iš kairės: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vitalius Zaikauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė

Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

cdef6a43bc1b35b9e123b511eee1b7d6 Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.

Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.

Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“

Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatoma advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“

2015 m. birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Pristatyme dalyvaus: knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas. Renginys vyks LNB 7 a. posėdžių salėje (Gedimino pr. 51). Renginio pradžia 16 val.

Donatas Januta – LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ svečias. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) » http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/78820

Kvietimas. Lietuviski takai

Sveikiname!

Bartusevicius 1939 m. birželio 4 d. gimė Vincas Bartusevičius – vienas aktyviausių Vokietijos lietuvių bendruomenės narių, humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas. Jis taip pat daug prisidėjo prie įvairių Vokietijos lietuvių jaunimo organizacijų veiklų. 1999 m. apdovanotas už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Sveikiname su gimtadieniu ir linkime prasmingų darbų!

„Galvoju, kad kaip tik šiandien, kada toks didelis lietuvių skaičius apleidžia savo tėvynę ir kuriasi svetimuose kraštuose, savo tapatybės išlaikymo klausimas išlieka vis dar aktualus. Tačiau tapatybę galima išlaikyti tik kolektyvinėmis pastangomis. Todėl mums reikia burtis į savas bendruomenes ir bendrauti“.

(V. Bartusevičius: „Visame pasaulyje jautėmės kaip namuose“: [pokalbis su visuomenininku, pedagogu apie Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą / kalbėjosi] Simonas Černiauskas, Gintarė Malinauskaitė // Pasaulio lietuvis. – 2014, Nr. 10, p. 33.)

XI Europos lituanistinių mokyklų sąskrydyje pristatyta Nacionalinės bibliotekos paroda

2306_4134_zoomed_dt Gegužės 29–31 d. Bergene, Norvegijoje, įvyko XI Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“. Trijų dienų sąskrydžio programą papildė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“, kurią pristatė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Sąskrydžio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę susipažinti su XX a. 5-6 deš. Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse įsikūrusių lietuvių DP stovyklose vykdyta įvairiapuse kultūrine, socialine, visuomenine veikla, kurią atspindėjo gausi ir įvairi leidybinė panorama. paroda

Toliau skaityti „XI Europos lituanistinių mokyklų sąskrydyje pristatyta Nacionalinės bibliotekos paroda”

Dalia Grinkevičiūtė: pasakoti apie juos

Praėjo daug metų, o aš vis dar matau juos, bejėgius ir pasmerktus, jaunus ir pagyvenusius, vaikus ir jaunuolius, taip sunkiai mirusius ir taip troškusius kada nors sugrįžti į Lietuvą… Mano pareiga papasakoti apie juos.

Dalia Grinkevičiūtė (1927 m. gegužės 28 d. – 1987 gruodžio 25 d.) – tremtinė, gydytoja, disidentė, rašytoja.

D. Grinkevičiūtė 1941 m. su šeima (tėvą atskyrus ir įkalinus Šiaurės Uralo lageryje, kur 1943 m. mirė) ištremta į Altajaus kraštą, o 1942 m. – į Užpoliarę, prie Laptevų jūros. 1948 m. išvežta į Kongalaso anglies kasyklas. 1949 m. pabėgo į Lietuvą, išsiveždama ir sunkiai sergančią motiną. Slapstėsi, rašė tremties atsiminimus, buvo suimta ir 3 metus kalinta Gorkio srities lageriuose, grąžinta į Jakutiją. Po Stalino mirties 1954 m. leidus išvykti iki Uralo, įstojo į Omsko medicinos institutą, o vėliau studijas tęsė Kauno medicinos institute, dirbo gydytoja Laukuvoje. Iki mirties buvo persekiojama saugumo, 1974 m. atleista iš darbo.

Atsiminimai pavadinimu „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“ pirmą kartą išspausdinti 1979 m. Maskvoje. Lietuvoje 1988 m. išspausdinti pavadinimu „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Išversti į anglų kalbą pavadinimu „Reconciliation“ 2002 m. išspausdinti Chalbury, į vokiečių kalbą – „Die Litauer an der Laptewsee“ 2002 m. išspausdinti Hiutenfelde. Apie gyvenimą okupuotoje Lietuvoje pasakojama atsiminimuose „Gimtojoj žemėj“, parašytuose po 1979 m., išspausdintuose 1996-1997 m.

Anot profesorės Viktorijos Daujotytės: Dalios Grinkevičiūtės tremties tekstus galima būtų vadinti memuarinėmis apysakomis, susiformuojančiomis patirtų išgyvenimų ir faktų perteikimo sankryžose. Dokumentiškumas yra svarbi šių tekstų ypatybė, bet ne mažiau svarbios, labiausiai su tekstų kokybe susijusios, yra rašymo intencijos, būsenos, fenomenaliai kūniškas rašančiojo asmens dalyvavimas pasakojimo struktūrose. Tekstas yra dialogizuotas; dialogas labiausiai liudija kūrybiškumą, siekimą, kad vieno (taip pat ir pasakotojo) kalba susisiektų su kitų mintimis, žodžiais. Daugiau >> http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-11-23-isgyventi-kai-tu-turi-numirti/13917

Lituanikos skyriuje galima rasti D. Grinkevičiūtės knygų vertimų į užsienio kalbas. Kviečiame apsilankyti!