Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas

Gabrielė Gedo


Birutė Ciplijauskaitė. UW-Madison News

,,Dvidešimt dviejų kalbų išmanymas parodo svarbą, tikrą šios puikios ir nepamirštamos moters svarbą“, – taip baigiasi Ispanijos laikraščio ,,El país“ pranešimas, kad birželį mirė išeivijos lietuvė Birutė Ciplijauskaitė.

Ciplijauskaitė, pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, gimė Kaune 1929 m. Su mama ir seserimis pabėgo į Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą. (Jos tėvas jau buvo miręs prieš metus, kai jai tebuvo 13 ar 14 metų.) Vokietijoje Ciplijauskaitei teko dirbti ginklų fabrike iki pat karo pabaigos. Po karo mokėsi Tiubingeno lietuvių gimnazijoje, kurioje Alfonsas Nyka-Niliūnas buvo vienas iš jos mokytojų. Jis, kaip kiti Ciplijauskaitės mokytojai, pastebėjo, kokia gabi mokinė ji buvo, ypač kalbų srityje. Paskui studijavo Tiubingeno vertėjų aukštojoje mokykloje, kur išmoko prancūzų kalbą. 1949 m. Ciplijauskaitei teko su seserimi keliauti į Kanadą, kur ji dirbo tarnaite. Po vienerių metų, išmokusi anglų kalbą ir laimėjusi konkursą, tapo sekretore. Tuo metu ji taip pat tęsė savo studijas Monrealio universitete. Dar Lietuvoje Ciplijauskaitei labai gerai sekėsi muzika, tad svarstė, ar ją ir studijuoti, bet pagaliau nutarė tęsti kalbų studijas. Vėliau, keliaudama po Prancūziją, užsuko į Ispaniją paklausyti kelių paskaitų. Ten susižavėjo ispanų kalba, literatūra ir kultūra. Persikrausčiusi į JAV 1957 m., Ciplijauskaitė parašė ir apgynė ispanų literatūros disertaciją tuometinių poetų vienišumo tema Bryn Mawr College ir pradėjo dėstyti ispanų literatūrą Madisono universitete, kur ji tapo profesore (,,full professor“) ir pasiliko daugeliui metų. Po penkerių metų profesorės vietoje ji tapo pirmąja moterimi, kuriai buvo suteiktas universiteto prestižinis John Bascom įvertinimas. Skaitė paskaitas tiek kituose JAV universitetuose, tiek visame pasaulyje. Toliau skaityti „Birutė Ciplijauskaitė: aistra kalboms ir mokslininkės gyvenimas”

Susipažinkite – Gabrielė Gedo!

Pristatome mūsų komandos narę, atvykusią iš Vašingtono, –  ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo, kuri pas mus stažuojasi pagal LISS programą: šios programos dėka  į Lietuvą kiekvieną vasarą atvyksta būrys lietuvių kilmės studentų.  Gabrielės Gedo vardą jau puikiai žinojome iš Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamos JAV lietuvių spaudos, kurioje mergina publikuoja savo darbus.  Smagu pagaliau pamatyti skaitomų tekstų autorę!

 

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.

Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai su dr. Lara Lempertiene

 

Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius

Parengė Vaclava Filipovič


Ex libris Oskaras Milašius. In memoriam Lietuvos rašytojai. / P. Šiaučiūnas. – 1988

Šiemet  sukanka 140 metų nuo žymaus Prancūzijos ir Lietuvos elitinės kultūros atstovo, poeto, filosofo ir Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus gimimo (1877 05 28 – 1939 03 02).

Gimė Čerėjos dvare (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvos bajorų palikuonių šeimoje. 1889 m. išvažiavo mokytis  į Paryžių. Baigęs Žonsono de Saji licėjų studijavo Rytų kalbas. Jis laisvai kalbėjo anglų, vokiečių, italų, ispanų, rusų ir lenkų kalbomis, mokėjo baskų, skaitė lotyniškai ir hebrajiškai.  Jo šnekamoji ir rašytinė prancūzų kalba prilygo XVIII a. prancūzų enciklopedistų kalbai. O. Milašius, nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta. Lietuvių kalbą išmoko tarpukariu  –  lankydamasis Lietuvoje. Visą sąmoningą gyvenimą jis pabrėždavo būtent lietuviškąją tapatybę ir ne tik kaip literatas, bet ir kaip lietuvių diplomatas. Toliau skaityti „Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius”

Pirmojo lietuvio Amerikoje darbai ir vargai

Dalia Cidzikaitė


Aleksandras Karolis Kuršius

Lietuviai Aleksandrą Karolį Kuršių laiko pirmuoju lietuviu, apie kurio apsilankymą Amerikos žemyne, turima duomenų. 1659 metų birželį atplaukęs į olandų kolonistų Manhatano saloje įkurtą Naująjį Amsterdamą (dabartinį New Yorką), Kuršius tapo pirmuoju šio miesto lotynų kalbos mokytoju ir pirmuoju gydytoju. Šaltiniai mini, jog Kuršius buvo pasamdytas su 500 florinų alga, jam taip pat buvo paskirta 100 florinų prekėms, kurias jis gavo atvykęs į vietą. Be to, jis gavo sodui ir darbui patogios žemės sklypą dabartiniame Manhatane ir galimybę mokyti privačiai. Taip pat žinoma, jog mokytojauti lietuviui ilgai neteko. Rašoma, jog, 1661 metais kilus ginčui dėl algos dydžio, Kuršius paliko Naujojo pasaulio krantus ir sugrįžo į Europą. Toliau skaityti „Pirmojo lietuvio Amerikoje darbai ir vargai”

Dr. Olgos Mastianicos paskaita apie Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinius laikus

Balandžio 3 d., pirmadienį, 17:30 val. LNB vyksiančioje viešoje Lietuvos istorijos instituto XIX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojos dr. Olgos Mastianicos paskaitoje „Kai aš buvau gimnaziste… Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinių laikų fotografijų albumas“ išgirsite naujos informacijos apie mergaičių formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes Vilniaus gimnazijose XIX a. paskutiniais dešimtmečiais, sužinosite apie gimnazisčių ryšius, komunikavimo srautus, vertybių reprezentavimą ir moterų laisvėjimo procesą.

Visuomenės veikėjos Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės sudarytas fotografijų albumas iš laikų, kai ji mokėsi Vilniaus valstybinėje mergaičių gimnazijoje, yra unikalus LNB DPTD Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas šaltinis. Panašaus pobūdžio ikonografinio pobūdžio šaltinių, išlaikiusių pirminę savininkės suformuluotą struktūrą, nėra saugoma jokiose kitose Lietuvos atminties institucijose.

Paskaita vyks LNB Kino salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.