Lodo miestą žino kiekvienas izraelietis, bet tikrai ne kiekvienas yra užsukęs į šį miestą. Lode aidi šūviai, siautėja nusikalstamos grupuotės, o alkoholizmas, narkotikai – seniai negyjančios miesto žaizdos. Į atskirus kvartalus pasidaliję žydai, arabai, etiopai, beduinai gyvena tarsi karo lauke. Tačiau Rutha Lande Wasserman išeivių iš Lietuvos duktė tiki, kad šis miestas gali būti patraukli vieta gyventi. Rutha metė stulbinamą politinę karjerą (dvejus metus dirbo Izraelio Sh. Pereso patarėja užsienio politikos klausimais) ir persikėlė į Lodą. Toliau skaityti „Išeivė Rutha Lande Wasserman: nesibaiminti iššūkių”
Kategorija: Asmenybės
Chemikas, kuris rašo apie literatūrą
Lituanikos skaitykla A(LK)21/011
Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.
2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.
„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.
Kviečiame skaityti!
Dovana 95-mečiui – nauja knyga
Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“.
Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.
Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga”
Dėdė Algis: filosofas Algis Mickūnas
1933 m. lapkričio 29 d. Krikliniuose gimęs filosofas Algis Mickūnas nepasižymi filosofams priskiriama rimtimi: pašnekovų prašo kreiptis „Dėde Algi“, mokinius vadina sūnumis ir dukterimis, mėgsta pasakoti, kad yra paprastas „mužikėlis“… Per kasmetinius Santaros-Šviesos suvažiavimus bičiuliai A. Mickūną nesikuklina pavadinti klounu. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad nevertina kaip akademiko!
Dažniausiai sukakties proga parengiame asmenybės pristatymą, tačiau bendravimą itin vertinančiam dėdei Algiui padarysime išimtį. Siūlome pažiūrėti Ryčio Zemkausko „Pasivaikščiojimą“.
Amerikietis Sibire
Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”
JAV lietuvių mokslininkas Algirdas Martynas Budreckis
Algirdas Martynas Budreckis gimė 1937 metais lapkričio 13 dieną Nevarke, Niujorko valstijoje. Budreckis – žymus JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras. Mokslininkas 1963 m. baigė Rutgerso universitetą, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1966 m. dirbo Pavergtųjų tautų seimo sekretoriate, žurnalo „Naujoji viltis“ vyr. redaktoriumi, Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovu). 1967–1970 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys. Išeivijos mokslininkas taip pat dirbo Laisvosios Europos radijuje, išvertė knygų apie lietuvių organizacijas Amerikoje, lietuves moteris.
Keletas mokslininko darbų, kurie yra aktualūs ir skaitomi ir šiandien:
Lietuvių sukilimas 1941 (angl. The Lithuanian National Revolt of 1941), 1968 m.
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (The Soviet Occupation and Annexation of Lithuania), 1968 m.
Lietuviai Amerikoje 1651-1975 (The Lithuanians in America 1651-1795), 1976 m.
Algirdas – senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, 1981 m.
Vilniečių veikla išeivijoje, 1995 m.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje: 90 metų istorija, l976 m.
Rytų Lietuva (redaktorius ir vienas iš autorių), 1980 m.
Kviečiame užsukti į Lituanikos skaityklą!