Libri et manuscripta – Puslapis 8

1581 metų pavasario pradžią pažymėjo LDK Vyriausiojo Tribunolo įkūrimas

XVI a. vidurio ir antrosios pusės laikotarpį Lietuvos istorijoje galima vadinti klestėjimo, gana nuoseklių permainų ir reformų laikotarpiu. 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teismų ir administracijos reformos metu buvo sukurta nauja trijų tipų žemesniųjų teismų (žemės, pilies ir pakamario) sistema. Apeliacine instancija jiems tapo 1581 m. kovo 1 d. įkurtas LDK Vyriausiasis Tribunolas. Tokia sistema išliko iki valstybės panaikinimo XVIII a. pab. Prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo luominė monarchija. Šie teismai buvo skirti bajorų luomui, o dvasininkams, magdeburginiams miestiečiams, žydams, totoriams veikė kiti teismai. Be to, Vyriausiasis Tribunolas buvo organizuotas ne profesiniu, bet visuomeniniu pagrindu. T. y., jo teisėjais tapdavo ne universitetinį išsilavinimą įgiję teisės profesionalai, o iš bajorų penkių mėnesių kadencijai renkami deputatai. Teismo ceremonialas taip pat iš esmės skyrėsi nuo dabartinio – paprastai jo darbą lydėjo iškilmės ir pramogos.

Toliau skaityti

Quaerite et invenietis

Parengė Eva Praškevič

Atradę, ką tarp savo puslapių slepia senos, retos ir labai rimtos knygos, galime maloniai nustebti, todėl minint Jėzuitų misijos Lietuvoje 450-uosius metus kviečiame susipažinti su šio ordino jau XVII amžiuje pradėtu taikyti moralinės loterijos metodu. 1601 m. Plantenų spaustuvėje išleistoje jėzuito Jano Davido (1545–1613) knygoje „Veridicus Christianus“ („Teisingas krikščionis“) atrandame būtent tokios loterijos pavyzdį. Šis veikalas yra gausiai iliustruotas flamandų dailininko, raižytojo Theodoro Gallé (apie 1571–1633) graviūromis. Deja, ne visi knygos egzemplioriai džiugina įspūdingais vaizdiniais, nes manoma, kad asketiški skaitytojai įsigydavo knygas be iliustracijų.

Tarp paskutinių knygos puslapių pasislėpusios loterijos – suklio pavidalu – paskirtis padėti nuodugniai išanalizuoti knygoje pateiktas iliustracijas, skirtas Biblijos tekstų paaiškinimui. Quaerite et invenietis „Ieškokite, ir rasite“ (Mt 7, 7) skelbia loterijos antraštė. Loterijos lapas yra gražiai apipavidalintas: centre puikuojasi jėzuitų ordino emblema, kampučiuose vaizduojami keturių evangelistų simboliai, kraštai puošti gėlėmis. Lapo apačioje citata iš Psalmių knygos: Revela oculos meos: Et considerabo mirabilia de Lege tua „Atmerk man akis, kad suprasčiau tavo Mokymo nuostabius vaisius“ (Ps 119, 18). Puslapio centrinėje dalyje išpjauti keturi langeliai, pro kuriuos matosi po puslapiu esančiame sukamame diske įrašyti skaičiai. Pasirinkę vieną iš keturių langelių ir pasukę ratą pamatome skaičių, kuris nurodo, kurią iš šimto autoriaus pateiktų sentencijų turime pasirinkti. Prie sentencijos yra nurodytas knygos puslapis – jį atsivertę išvystame iliustraciją ir išsamų autoriaus komentarą. Toliau loterijos taisyklės pataria atidžiai apžiūrėti iliustraciją ir susikaupus ilgai ją apmąstyti.

Toliau skaityti

Pasirodė žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. 1-asis numeris

Pasirodė pirmasis šių metų „Tarp knygų“ numeris.

Jame pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas knygą „Le maitre d’armes“ („Fechtavimo mokytojas“) su paties autoriaus įrašytu autografu! Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė supažindina su reikšmingiausiomis Nacionalinės bibliotekos kryždirbystės kolekcijomis: Adomo Varno Lietuvos kryžiais, Vytauto Steponaičio sakralinėmis skulptūrėlėmis, Mstislavo Dobužinskio piešiniais, Juozo Petrulio kraštotyriniais darbais. Numeryje dėmesio skiriama akcijai „Metų knygos rinkimai“. Laureatus sužinosime jau netrukus, per Vilniaus knygų mugę!

Plačiau apie numerį >>

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė

2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas. Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau. Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus XIX a. viduryje išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti

„Ypatingasis pyragas“ iš Compendium medicum auctum (1767)*

Sudėtis

3 svarai kvietinių miltų

2 svarai smulkinto ir persijoto cukraus

1 svaras migdolų, sutrintų į masę

4 šaukštai cinamono

1,5 šaukšto imbiero

3 šaukštai muskato riešuto

10 kiaušinių trynių

Vyno tiek, kad tešlą pavyktų išminkyti

Gamyba

Suformuoti pyragą, apibarstyti cukrumi ir kepti.

Išbandyta recepto variacija

500 g miltų

300 g cukraus

150 g migdolų miltų

1,5 šaukšto cinamono

Šaukštelis imbiero

1 šaukštas muskato

3-4 kiaušinių tryniai

100-200 ml vyno

Kepimo milteliai (jeigu atrodo, kad be jų neiškils)

Toliau skaityti

Gruodžio 10–20 d.: vienos knygos paroda

„Theatrum mundi et temporis– pažintis su dangaus kūnais“

Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14

Ar žinojote, kad išmaniųjų telefonų programėlės turi popierinį prototipą, kuris Europoje buvo pradėtas naudoti dar viduramžiais? Suklys yra įrankis, skirtas manipuliuoti dideliais kiekiais informacijos, norint greitai ir efektyviai gauti atsakymus į tam tikrus klausimus.

Italų astronomo Giovannio Paolo Galluccio (1538–1621) dangaus kūnų atlase „Theatrum Mundi et temporis“ („Pasaulio ir laiko teatras“), išleistame 1589 m. Venecijoje, yra net 52 sukliai – popieriniai diskai, kuriuos judinant, galima nustatyti planetų, žvaigždžių ir dangaus šviesulių padėtį kalendoriaus ar Zodiako ženklo atžvilgiu. Šioje knygoje autorius sujungė graikų geografo bei astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (apie 90–apie 168 m.) ir astronomo Mikołajaus Koperniko (1473–1543) žinias bei atradimus, aprašydamas ir pavaizduodamas 48 žvaigždynus, sudarydamas detalų žvaigždžių katalogą. Jame pažymėjo pastarųjų ilgumos ir platumos rodiklius laipsniais ir minutėmis, dydį bei kilmę.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti „Pasaulio ir laiko teatrą“.

Trumpai apie parodą

Data	Gruodžio 10–20 d.
Laikas	bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Vieta	atrijus, III a.
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“