Kategorija: Nauji leidiniai

Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai

> n°16 (2017)

Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.

Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.

Toliau skaityti „Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai”

Sausio 23 d.: monografijos pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas

Po savaitės, kitą antradienį, 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje kalbėsimės apie valstybių teritorijas šiandienos pasaulyje. Savo monografiją „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatys prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė. Renginyje dalyvaus tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, kartografas, geografas dr. Kęstutis Papšys. Pokalbį moderuos „15min“ žurnalistas Paulius Gritėnas.

Plačiau apie renginį: http://bit.ly/2Dkn4Ff

 

Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.

Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Toliau skaityti „Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)”

Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Lapkričio 27 d. 17 val. Valstybingumo erdvėje vyks mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas). Toliau skaityti „Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.”

Traktatas, kurio neparašytum jaunas

„Traktato šitokio neparašytum jaunas “, – šiais žodžiais prasideda Almio Grybausko į lietuvių kalbą išverstas Czesławo Miłoszo „Teologinis traktatas“. Šiemet kūrinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis išėjo Lenkijoje. Naujojoje knygoje abiem kalbomis pateikiamas ir žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti „Teologiniam traktatui“. Žurnalo „Metai“ skaitytojai galbūt šį tekstą atsimins iš 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo numerio.

K. Czyżewskio  tekstą į lietuvių kalbą  išvertė Kazys Uscila, su kuriuo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Būtent K. Uscila Nacionalinei bibliotekai padovanojo du naujosios knygos egzempliorius, paženklintus savo ekslibrisu.

Interviu su vertėju K. Uscila skaitykite >> 

Pokalbis su lietuvių literatūros klasikus ispaniškai prakalbinusia vertėja Carmen Caro Dugo

Į rugsėjį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimo į ispanų kalbą pristatymą prisirinko daugybė žmonių.  Šį renginį lydėjo Nacionalinės bibliotekos studijoje vykęs pokalbis su vertėja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente Carmen Caro Dugo, prieš kelerius metus į ispanų kalbą išvertusia Kristijono Donelaičio „Metus“ ir ką tik ispanų skaitytojams pristačiusia minėtąjį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimą. Pokalbyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiosios metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. C. Caro Dugo minčių apie lietuvių kalbą, vertimo ypatumus ir subtilybes, apie mūsų šalyje gyvenant juntamą ryšį su gamta ir žeme, geranorišką ir dosnią vietinių ir Ispanijos žmonių pagalbą verčiant grybų pavadinimus ir kitus lietuviškus terminus rasite šiame pokalbio įraše.