Niujorko nuotakos renkasi lietuvių kilmės dizainerės sukneles

2014-bridal-romona-keveza-legends__fullKanadoje gimusi, bet Niujorke dirbanti madų kūrėja Romona Keveža visai neseniai įkūrė pirmąjį autorinį drabužių saloną prašmatniame One Rockefeller Plaza, Manhetene. Romonos pavardė gerai žinoma mados pasaulyje, tačiau nedaugelis žino, kad šiandien garsi kūrėja Ontario provincijoje, Kanadoje augo kaip Ramutė Siminkevičiūtė. Dizainerė, norėdama išskirti iš kitų, savo vardą pradėjo rašyti su dviem „o“ raidėmis – Romona. Iš tėvo Vyto Siminkevičiaus paveldėtą pavardę Romona pasikeitė į lengviau ištariamą motinos mergautinę – Kevėžaitė, tačiau ją sutrumpino ir tapo Keveža.

Romonai kelias į pripažinimą ir šlovę nebuvo lengvas. Pati dizainerė save dažnai apibūdina kaip vėžlį, kuris lėtai rėplioja į tikslą. Kūrėja po studijų baigimo University of Western Ontario išvyko gyventi į Niujorką, kuriame gan kukliomis 15 000 dol. santaupomis 1986 m. atidarė parduotuvę „La Maison”, o po metų – antrąją, ,,Four Seasons” viešbutyje Wašingtone. 1989 m. Romona pradėjo kurti pirmąją savo autorinę kolekciją, o nuo 1999 m. dizainerės sukneles pradėjo pardavinėti prestižinės mados parduotuvės. Dabar Romonos suknelių galima įsigyti net 180 parduotuvių visame pasaulyje. Jos garsiausių klienčių sąrašė žinomos aktorės bei dainininkės: Angelina Jolie, Nicole Kidman, Taylor Swift, Lady Gaga.

Kasmet Ramona Keveža sukuria dvi kolekcijas nuotakoms ir dvi „Luxe RTW”, t. y. prabangių gatavų drabužių. Dizainerės darbų galima rasti jos facebook paskyroje > https://www.facebook.com/OfficialRomonaKeveza

Paruošta pagal >> Draugas. 2015 m. sausio 3 d, p. 11.

Citata pasaulinės poezijos dienos proga

NYKANiliunas_dienorasciofragmentKovo 21-oji Lietuvoje – Pasaulinės poezijos diena.

Kas  yra poezija?

Poezija. Jos yra visur, tik vienur daugiau, kitur mažiau. Poetry is everywhere – in our memories and on our streets, tattoed on skin and painted on walls. Utenoj ir Vilniuje, New Yorke ir Tauragnuose.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2009-2012. Vilnius, 2014, p. 80

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio sukakčiai parengta virtuali paroda „Ne, mes nesulėtinsime žingsnio“

200eeda6564941fb62cd488fa78add49Pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Jūsų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Parodos partneris – LR Užsienio reikalų ministerija. Už pagalbą verčiant tekstus dėkojame prof. dr. Nijolei Kašelionienei, doc. dr. Carmen Caro Dugo, Rimantui Morkvėnui, Danutei Janutienei, Vitalijai Gylikienei, Jonui Rimkai, Vaclavai Filipovič, Žanai Tarasevič, Laurai Tupe, Gabrielei Klimaitei-Želvienei, Vaidui Radavičiui ir Gyčiui Marcinkevičiui.

Parodą parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: dr. Dalia Cidzikaitė, Valdonė Budreckaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Parodą galite peržiūrėti čia >> http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/paroda-kovo-11

Algirdas Julius Greimas: „Semiotika kaip pasaulio matymo galimybė“

Greimas1-semiotika.lt_-e1330245577648Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.

Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.

 Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.

Daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205709&biRecordId=37208

Leonas Sapiega – talentingas politikas ir kultūros mecenatas

Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. - Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.

A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.

Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.

L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.

Smalsiems skaitytojams pateikiame sąrašą, kuriame (spausti ant pažymėtų žodžių) knygos, straipsniai apie Leoną Sapiegą.

Parengė V. Filipovič

 

Siurrealistinis Aliutės Mečys pasaulis

Aliutė Mečys "Prancūziškas pavydas" 1982 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Prancūziškas pavydas” 1982 © Forum für Künstlernachlässe

Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, neseniai pristatyta unikali paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba”. Joje pristatomas Lietuvoje mažai žinomos lietuvių kilmės dailininkės Aliutės Mečys tapybos palikimas. Dailininkei Lietuva visada buvo svarbi. Ji savo darbus pasirašinėjo lietuviškąja pavardės forma. Tai buvo kūrėjos apsisprendimas, reiškiantis tapatybės pasirinkimą. Menotyrininkai rašo, jog Aliutės Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Ji tapė apokaliptinėmis temomis, o viena svarbiausių kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. A. Mečys studijavo bei gyveno Vokietijoje, JAV. Išdirbusi vienuolika metų, nutraukė scenografės karjerą ir, atsisakiusi pasiūlymų dirbti teatre, atsidėjo vien tapybai. Jos kūriniai autobiografiški, susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės” patirtimis. Menininkės kūryboje galima atrasti sąsajų su kito išeivio Kęstučio Zapkaus ar lietuvio siurrealisto Šaruno Saukos kūryba.

Parodą iki kovo 22 d. galima apžiūrėti Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kaune. Apie paroda >> http://www.satenai.lt/2014/12/23/trikdantis-aliutes-mecys-realizmas/

Daugiau apie asmenybę >> Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2015 m. sausio 3 d, p. 4.

Aliutė Mečys "Tėvo namai" 1987 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Tėvo namai” 1987 © Forum für Künstlernachlässe