Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf

Lietuvos kariai Liudviką išmokys ne tik karybos, bet ir lietuvių kalbos

liudvikas nppkt„Mano noras tarnauti Lietuvos kariuomenėje bus paskata ir kitiems Lietuvos piliečiams, ypač jaunuoliams”, – sako Meksikoje gimęs ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantis, bet dar lietuviškai nekalbantis Liudvikas Jakavičius. Vaikino atvejis ypatingas – jis Lietuvos pilietis, bet nekalba lietuviškai. Ar tai nesutrukdys tapti Lietuvos kariu? Pagal Lietuvos įstatymus kariuomenėje gali tarnauti tik respublikos piliečiai. Liudvikas – Lietuvos pilietis, todėl kelias į Lietuvos kariuomenę jam yra atviras.

Jaunuolis didžiuojuosi savo lietuviška kilme. Šiauliuose gyveno ir dirbo jo prosenelis – garsus XX a. pr. visuomenės veikėjas, rašytojas ir knygnešys Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis. Vaikinas visada jautė, kad jo šaknys yra Lietuvoje. Jis niekada nelaikė savęs nei meksikiečiu, nei ispanu, nei argentiniečiu. Nors ir galėjo turėti dvigubą pilietybę, gauti Meksikos, Argentinos ir Ispanijos pasus (pagal gyvenamąją vietą), tačiau pasirinko Lietuvos. Į Lietuvą Liudvikas pirmą kartą atvyko prieš dešimt metų, o nuo tada jis čia atvykdavo kas dveji metai. 2013 m. pab. priėmė svarbų sprendimą – grįžti prie savo šaknų ir apsigyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Liudvikas atlieka stažuotę pagal „Erasmus” programą, studijuoja politikos mokslus ir viešąjį administravimą nuotoliniu būdu Ispanijos nacionaliniame universitete, jo straipsnius politikos studentams spausdina ir Lietuvos žiniasklaida. Liudvikas bendradarbiauja iš Buenos Airių gyvai lietuviškai transliuojama radijo stotimi „Ecos de Lituania”.

Daugiau skaitykite >> Draugas, 2015 m. balandžio 23 d., p.1, 14.

Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi knygos „Lietuviški takai“ autorius Donatas Januta

Birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme kalbėjusieji: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas pabrėžė taikliai pasirinktą autoriaus pasakojimo stilių, skaitytojo neapsunkinant gausia faktografine, statistine medžiaga. Tekstuose apie skirtingas lietuvių emigracijos bangas į Vakarus gausu etnografinių, kasdieninio lietuvių gyvenimo detalių, vaizdžiai atspindinčių aprašomą situaciją. Istorinės tematikos rašiniuose pateikiami autoriaus individualiu požiūriu paremti svarstymai, formuluojamos išvados.

Pasak paties D. Janutos, ši knyga gimė iš noro pasidalinti žiniomis, informacija, kurią jis, daug laiko skirdamas skaitymui, aptinka istorinės, biografinės literatūros puslapiuose.

Knygos pristatymo dieną Donatas Januta svečiavosi ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) »

2326_4206_zoomed_img_3029
Iš kairės: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vitalius Zaikauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė

Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

cdef6a43bc1b35b9e123b511eee1b7d6Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.

Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.

Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“

Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatoma advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“

2015 m. birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme dalyvaus: knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas. Renginys vyks LNB 7 a. posėdžių salėje (Gedimino pr. 51). Renginio pradžia 16 val.

Donatas Januta – LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ svečias. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) » http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/78820

Kvietimas. Lietuviski takai

Sveikiname!

Bartusevicius1939 m. birželio 4 d. gimė Vincas Bartusevičius – vienas aktyviausių Vokietijos lietuvių bendruomenės narių, humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas. Jis taip pat daug prisidėjo prie įvairių Vokietijos lietuvių jaunimo organizacijų veiklų. 1999 m. apdovanotas už nuopelnus Lietuvai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.  Sveikiname su gimtadieniu ir linkime prasmingų darbų!

„Galvoju, kad kaip tik šiandien, kada toks didelis lietuvių skaičius apleidžia savo tėvynę ir kuriasi svetimuose kraštuose, savo tapatybės išlaikymo klausimas išlieka vis dar aktualus. Tačiau tapatybę galima išlaikyti tik kolektyvinėmis pastangomis. Todėl mums reikia burtis į savas bendruomenes ir bendrauti“.

(V. Bartusevičius: „Visame pasaulyje jautėmės kaip namuose“: [pokalbis su visuomenininku, pedagogu apie Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą / kalbėjosi] Simonas Černiauskas, Gintarė Malinauskaitė // Pasaulio lietuvis. – 2014, Nr. 10, p. 33.)