Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Švedija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ ir balandžio 21 d., penktadienį, 17 val. kviečia į Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos, literatūrologės prof. Sigutės Radzevičienės paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Bendradarbystės erdvėse / HUB‘e (3 aukštas).

IGNAS ŠEINIUS (tikr. Jurkūnas, 1889–1959) – lietuvių prozos novatorius, rašęs lietuvių ir švedų kalbomis. Geriausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius. Šeinius buvo garsus žmogus ne tik dėl literatūrinės veiklos – daug metų užėmė įvairius diplomatinius postus. Šeiniaus vardas, kaip ir jo dramatiškas likimas, žymi unikalų XX amžiaus fenomeną: kūrėjo tapsmą dviejų kultūrų, lietuvių ir švedų, kontekste. Prof. Radzevičienės paskaita kviečia susipažinti su Lietuvai svarbių archyvinių šaltinių apžvalga ir pasvarstyti keliamų istorinių hipotezių klausimais.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje

2017-ieji žymi Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 45 metų sukaktį. LKB kronika – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. LKB kronika pirmiausia asocijuojasi su Lietuva, tačiau  tarnavo kaip svarbus informacijos apie įvykius Lietuvoje šaltinis Vakarams, leidimo metais buvo verčiama į pagrindines užsienio kalbas. Siūlome pasižvalgyti, kas saugoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose.

Angliškai


Chronicle of the Catholic Church in Lithuania. – No. 1 (1972)-no. 79 (1988). – Brooklyn : The Lithuanian Roman Catholic Priests’ League of America, 1972-1988


Įvairaus dažnumo. – Tekstas angl.. – Aprašyta iš nepilnų komplektų. – Išleid. vieta: New York

ISSN 0197-0348

The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania : underground journal of human rights violations / translated and edited by Nijolė Gražulis. – Chicago, Ill. :

Loyola University Press : Society for the Publication of the Chronicle of the Catholic Church, 1981-1989. – 6 t.. – Kita laida: Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Chicago, Ill., 1974-1997. ISSN 1052-1771
Vol. 1, Nos. 1-9, 1972-74 / with an introduction by V. Stanley Vardys. – 1981. – xlii, 457 p. : žml.. – R-klė: p. 415-457

Vol. 6, Nos. 40-49, 1979-81 / with an introduction by J. Cardinal Bernardin. – 1989. – XXII, [1], 678 p. : iliustr., žml.. – R-klė: p. 615-678 Toliau skaityti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje”

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt

Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai”

Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)

Dalia Cidzikaitė

Gamtos pažinimo vadovėliai „Lietuvos gamta“

JAV ketvirtokai apie gamtą mokosi iš trijų vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalių.

2014 metais JAV LB spaustuvėje Čikagoje išleistos trys vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalys supažindina JAV lituanistinių mokyklų IV klasės mokinius su Lietuvos augalais (1 dalis), paukščiais (2 dalis) ir žvėrimis (3 dalis). Visos trys dalys turi po pratybų sąsiuvinį. Knygų sudarytoja – Čikagos lituanistinės mokyklos mokytoja Danutė Petraitienė, redaktorė – Loreta Timukienė.

Augalams skirtoje dalyje mokiniai supažindinami su žinomiausiais Lietuvos laikų ir miškų augalais, kaip antai, žolynais (žibuoklėmis, kiaulpienėmis, ramunėmis, rugiagėlėmis ir kt.), vaistiniais augalais (čiobreliais, kraujažole, paparčiu ir kt.), uogomis (avietėmis, žemuogėmis, mėlynėmis ir kt.), vandens ir pakrančių augalais (vandens lelija, ajeru ir kt.), krūmais, lapuočiais (beržu, ąžuolu, liepa, uosiu, klevu ir kt.) ir, spygliuočiais medžiais (egle, pušimi, kadagiu). Lietuviškus augalus pažinti geriau padeda vadovėlio autorės kruopščiai atrinkti Janinos Degutytės, Anzelmo Matučio, Ramutės Skučaitės, Martyno Vainilaičio ir kitų Lietuvos poetų eilėraščiai. Toliau skaityti „Vadovėliai, iš kurių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai (2)”

Dr. Olgos Mastianicos paskaita apie Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinius laikus

Balandžio 3 d., pirmadienį, 17:30 val. LNB vyksiančioje viešoje Lietuvos istorijos instituto XIX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojos dr. Olgos Mastianicos paskaitoje „Kai aš buvau gimnaziste… Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės mokyklinių laikų fotografijų albumas“ išgirsite naujos informacijos apie mergaičių formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes Vilniaus gimnazijose XIX a. paskutiniais dešimtmečiais, sužinosite apie gimnazisčių ryšius, komunikavimo srautus, vertybių reprezentavimą ir moterų laisvėjimo procesą.

Visuomenės veikėjos Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės sudarytas fotografijų albumas iš laikų, kai ji mokėsi Vilniaus valstybinėje mergaičių gimnazijoje, yra unikalus LNB DPTD Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas šaltinis. Panašaus pobūdžio ikonografinio pobūdžio šaltinių, išlaikiusių pirminę savininkės suformuluotą struktūrą, nėra saugoma jokiose kitose Lietuvos atminties institucijose.

Paskaita vyks LNB Kino salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

„Geriausi naujausios mados žiponai čionykščių lietuvių siuvami“

Aptiko Arida Riaubienė

1905 m. „Vilniaus žinios“ rašė apie lietuvius siuvėjus „Jungtiniuose Valsčiuose“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu tikėsime autoriumi, geriausiai iš šio amato gyveno Baltimorės lietuviai.

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=27472

Matulaitis , P. Lietuviai Jungtiniuose Valsčiuose. Gr. Vilniaus žinios, 1905, kovo 4(17), p. 3