knygos – Puslapis 2 – Lituani(sti)ka

Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai

1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų. Toliau skaityti „Jono III Sobieskio puotos ir pasninkai”

Paribio kūryba

Pačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.

Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis ir T. Venclova dažnai pavadinami poetų triumviratu. 2015 m. spalio 17-18 d. Sankt Peterburge buvo surengta tarptautinė konferencija „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta 2015 m. Sankt Peterburge pasirodžiusi T. Venclovos publicistikos rinktinė „Пограничье : публицистика разных лет“ (du egzempliorius, taip pat padovanotus paties autoriaus, saugome Nacionalinėje bibliotekoje). Konferencijoje pranešimą apie Cz. Miłoszo ir T. Venclovos intelektualinį dialogą apie Vilnių („Без раздела: Диалог Чеслава Милоша и Tомаса Венцловы о Вильнюсе“) perskaitė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Į rinktinę sudėtų eilėraščių autorė Natalija Gorbanevskaja (1936-2013) žinoma ne tik kaip ir poetė ir vertėja: ji buvo aktyvi disidentinio judėjimo dalyvė, pogrindinio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ („Хроника текущих событий“) redaktorė. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją įvykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją; vėliau buvo suimta ir pateko į psichiatrinę ligoninę. 1975 m. N. Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. T. Venclovą ir N. Gorbanevskają siejo ilgametė bičiulystė, prasidėjusi prieš abiem emigruojant į Vakarus: disidentai susitikdavo Maskvoje, Tartu ir Vilniuje.

Knygos „Пограничье как духовный опыт“ tekstas Lenkijos instituto puslapyje:

http://polinst.ru/files/upload/3854936Materialy_konferencii.pdf

Žagarės žydų likimas: akistata su praeitimi ir dabartimi

Parengė Vytautas Smilgevičius

2014 m. pasirodžiusios knygos Zagare. Litvaks and Lithuanians Confront The Past (Žagarė. Litvakai ir lietuviai susiduria su praeitimi) autorė Sara Manobla – litvakė, užaugusi Jungtinėje Karalystėje. Susidomėjimas giminės šaknimis atvedė ją į Lietuvą, į Žagarę. Šiame mieste nuo XVI amžiaus klestėjo žydų bendruomenė: po 1941 m. iš jos teliko keletas žmonių. Čia autorė apsisprendė „padėti miestui susitaikyti su praeitimi, pastatyti tiltus tarp kultūrų, susidraugauti, skatinti pagarbą nepamirštant istorijos“. Tą ji veikė, padedama draugų iš Izraelio ir Lietuvos, tiesdama tiltus, bandydama suvokti situaciją. Organizavo labdarą ir lankė pusiau apleistas žydų kapines. Dalyvavo miesto šventėse ir susitiko su paskutiniu likusiu Žagarės žydu. Kartu su lietuviais džiaugėsi Lietuvos pažanga ir uždavė sunkių klausimų dėl žydų genocido.

Knygą išskiria šiltas autorės požiūris į Lietuvą ir susitaikymo su praeitimi paieška. S. Manobla – ne kaltintoja ir ne advokatė. Jai rūpi atsakymai, žmonių požiūris; rūpi, kad 1941-ųjų tragedija niekada nepasikartotų. Autorės tekstuose matome Lietuvos piliečių galeriją – nuo paskutinio Žagarės žydo iki prezidento Valdo Adamkaus.

Gegužės 20-oji – Kauno diena

Gegužės 20-oji – Kauno miesto šventė. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1463 m. Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas saugomas Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija Kauno Rotušėje. Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų dar 1361 m. XIII a. pab. kunigaikštis Kęstutis Kaune pastatė mūro pilį, kuri tapo svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.

No time for patience : my road from Kaunas to Jerusalem : a memoir of a holocaust survivor / Zev Birger ; foreword by Shimon Peres. – New York : Newmarket Press, 1999. – X, 150 p. Lituanikos archyvas C(LKA)angl.48/999

Lituanikos skaityklos fonduose esame sukaupę nemažai žemėlapių, turistinių vadovų, atsiminimų bei istorinių knygų apie Kauną. Šį kartą kviečiame pasklaidyti dvi knygas, kuriose senojo miesto fone, atsiskleidžia sudėtingi žmonių likimai, skirtingos gyvenimo patirtys.

From immigrant to U.S. Marine: Kaunas-Dresden-Quantico-Da Nang-Tam Ky-Potsdam-Santo Domingo / Dominik George Nargele. – [Philadelphia] : Xlibris, 2005. – 237 p. Lituanikos archyvas C(LKA)angl.43/005

XVI a. LDK testamentai

Parengė Vytautas Smilgevičius

testamenty Testamentai – retai skelbiama dokumentų rūšis. O juk tai vienas įdomiausių istorijos šaltinių, beveik fotografiškai tiksliai parodantis žmogaus šeimyninę, turtinę padėtį, istorijos procesų įtaką toms padėtims.

2012 m. Baltarusijos mokslininkai parengė ir išleido knygą Тастаменты шляхты і мяшчан Беларусі другой паловы ХVІ ст. (з актавых кніг Нацыянал’нага гістарычнага архіва Беларусі) – XVI a. Baltarusijos šlėktų ir miestelėnų testamentai (iš Baltarusijos istorijos archyvo aktų knygų). Kanceliarine slavų, rečiau lenkų kalba surašytuose 116 testamentų, parašytų 1568‑1600 m., matome to meto pasaulį. Toliau skaityti „XVI a. LDK testamentai”

Radvilų rūmai Neboruve

Parengė Vytautas Smilgevičius

Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.

Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai. Toliau skaityti „Radvilų rūmai Neboruve”