2016 balandžio – Puslapis 2

Organizuojamas 3-iasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

2016 m. balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius organizuoja 3-iąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Jis vyks Lietuvos edukologijos universitete, II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31)

Programa

10 val. Seminaro pradžia, dalyvių prisistatymas prie kavos puodelio.

Tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“, 2014 m. — Pirmasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras, 2014 m.

11 val. Penki lietuviškos diasporos pjūviai (po 15 min.)

dr. Kęstutis Raškauskas „Londono lietuvių istorijos rašymo problemos“
Ina Vaisiūnaitė „Elektroninių medijų beieškant: lietuviški archyvai JAV“
dr. Neringa Lašaitė-Markevičienė „Balys Sruoga egzode – Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (Vandos Sruogienės archyvų apžvalga)“
Akvilė Šimėnienė „Disertaciją apie Birutę Ciplijauskaitę baiginėjant: netyrinėtos sritys, metodai ir perspektyvos“
dr. Laura Laurušaitė „Baltiška tapatybė diasporoje: perdangos ir prieštaros“

Antrasis diasporos tyrėjų seminaras, 2015 m. — Antrasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras, 2015 m.

12:30 val. LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdomi diasporos tyrimai.

13 val. Pietūs

14 val. Prof. dr. Danutės Petrauskaitės monografijos Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015) pristatymas.

Renginio partneris – Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas.

Konferencijoje apie diasporos ir migracijos iššūkius − Nacionalinės bibliotekos atstovų įžvalgos

VDU Š.m. balandžio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta VDU Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuota mokslinė konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“.

Akademinės bendruomenės bei atminties institucijų atstovai, besigilinantys į diasporos problematiką, turėjo galimybę susipažinti su teoriniais, metodologiniais migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektais, aptarti lietuvių egzilio literatūros ir dailės lyginamųjų tyrimų situaciją, pasidalinti mintimis apie tarpdalykinių kultūros tyrimų vystymą.

Iš viso konferencijoje buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuos perskaitė Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavusios Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjos dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė savo pranešimuose aptarė sakytinės istorijos metodo taikymo lietuvių diasporos tyrimuose galimybes bei pristatė 2015 m. bibliotekoje vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“, akcentuotas jo poveikis pilietiniam jaunimo ugdymui.

Diskusijose konferencijos dalyviai pabrėžė tarpdalykinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant mokslinėse institucijose vykdomus tyrimus aktyviau ir sėkmingiau integruoti į platesnį migracijos ir diasporos tyrimų kontekstą bei suteikti visuomenei didesnių galimybių susipažinti su aktualiais jų rezultatais.

Radvilų rūmai Neboruve

Parengė Vytautas Smilgevičius

Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.

Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai. Toliau skaityti „Radvilų rūmai Neboruve”

Kviečia konferencijos „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“ rengėjai

2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“.

Konferencija „Perspectives of Baltic Philology“ – tai platforma, kurios tikslas platinti naujausius Europos baltistų ir kitų sričių atstovų, susijusių su baltistika, tyrimų rezultatus. 2016 m. rengiamame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „Apokalipsei ir pasaulių pabaigoms”, o susitikimo tikslas – pateikti aktualių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie fiksuoja staigius arba stebinančius pokyčius, permainas, supaprastinimus, nykimą ir niveliaciją, sugrįžimus arba pasikartojimus ne tik baltistikos moksle, bet ir įvairiose kitose mokslo srityse, susijusiose su baltistika. Konferencijos sekcijose bus diskutuojama apie katastrofas, dėl įvairių priežasčių nutrūkusius procesus, kitas permainas ir sukrėtimus įvairių pasaulių ribose: realiajame (mokslo pasaulis) ir nerealiajame (pasauliai, sukurti grožinėje literatūroje, kalboje, kinematografijoje, tautosakoje, mitologijoje, mene ir t. t.).

Rengėjai pranešimų pasiūlymus prašo siųsti iki 2016 m. balandžio 20 d. adresu perspektywy.poznan@gmail.com

Detali konferencijos rengėjų informacija ir konferencijos dalyvio anketa >

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)

Parengė Dalia Cidzikaitė

Logotipas Šiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.
Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)”

Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla

Parengė Vytautas Smilgevičius

Jerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją. Toliau skaityti „Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla”