Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Portretas_apie 1930_F32-267Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas.   Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Balandžio 23-ioji – poeto Henriko Radausko gimimo metinės

1910 m. balandžio 23 d. gimė poetas Henrikas Radauskas.

Radauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir vokiečių kalbą bei literatūrą, po to dirbo radiofone, Švietimo ministerijoje, leidykloje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, 1949 m. iš Vokietijos persikėlė į JAV. Ten ilgą laiką dirbo fizinį darbą, kol gavo vietą Kongreso bibliotekoje Vašingtone ir galėjo daugiau bendrauti su bičiuliu Alfonsu Nyka-Niliūnu, taip pat dirbusiu Kongreso bibliotekoje. Išeivijoje pasirodė Radausko eilėraščių rinkiniai „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Žaibai ir vėjai“ (1965) „Eilėraščiai (1965–1970)“ (1978).

PAVASARIS

„Dangus sudarė foną lapų,

Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtuali paroda, skirta A. Nykai-Niliūnui.
Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m.
Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtualios parodos, skirtos A. Nykai-Niliūnui. 

Žiedų, ir paukščių, ir šakų,

Ir parke vėjas krūmą kvapų

Pagavęs purtė už plaukų“

Ir saulė buvo kaip poetų

Garbė: ugninga ir sena, –

Turiu rašyt, kad ji spindėtų,

Kai jau seniai užges diena.

H. Radauskas. Strėlė danguje: eilėraščiai. – Chicago: Saulius, 1950

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)


Parengė Dalia Cidzikaitė


LogotipasŠiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.

Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)”

Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla

Parengė Vytautas Smilgevičius


Zebrowski_Jerzy GiedroycJerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją. Toliau skaityti „Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla”

Lietuviška pavardė pasaulio literatūroje

Salt_to_seaVasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.

Pačios rašytojos tėvas į Vakarus pasitraukė 1940 m., o 1949 m. išvyko į JAV, kur vedė amerikietę, R. Šepetys mamą. Rašytoja nuo vaikystės domėjosi menais, baigusi mokyklą nutarė studijuoti operą, tačiau pasuko į tarptautinius finansus ir įgijo šios srities diplomą. Dvidešimt metų dirbo muzikos industrijoje, muzikantų ir filmų kompozitorių vadybininke. R. Šepetys didžiuojasi lietuviškomis šaknimis, nepaisant to, kad, kaip pati juokauja, jos vardo ir pavardės niekas negali ištarti.

06.09.2011. WARSZAWA. AMERYKANSKA PISARKA LITEWSKIEGO POCHODZENIA RUTA SEPETYS, AUTORKA KSIAZKI "SZARE SNIEGI SYBERII". FOT. MAGDA STAROWIEYSKA/FOTORZEPA *** ZDJECIE POCHODZI Z ZASOBOW AGENCJI FOTOGRAFICZNEJ "FOTORZEPA". PROSIMY O DOPISANIE ZRODLA "FOTORZEPA" OBOK NAZWISKA AUTORA OPUBLIKOWANEGO ZDJECIA. ***

Rašytoją išgarsino į vaikų ir paauglių auditoriją orientuotas istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą. Parašyti šią knygą įkvėpė apsilankymas Lietuvoje ir šokiravę giminaičių pasakojimai. R. Šepetys nutarė atkreipti skaitytojų dėmesį į šią menkai Vakaruose žinomą Baltijos šalių istorijos atkarpą. Romanas pateko į laikraščio „New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Dabar Jungtinės Karalystės ir JAV kūrėjai romaną ekranizuoja Lietuvoje. Pagrindinis herojės Linos vaidmenį atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmeniu kino žinovų pripažintame filme „Paauglės dienoraštis“ („Diary of a Teenage Girl“).

Daugiau informacijos apie naująją knygą ir R. Šepetys galima rasti:

http://www.penguinrandomhouse.com/books/311729/salt-to-the-sea-by-ruta-sepetys/9780399160301/

www.rutasepetys.com

www.facebook.com/rutasepetys