Kategorija: Valstybingumo erdvė

Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo

veidas

tarp šokančių dulkių

pakeltas į šviesą –

viršutinę Dievo lentyną

 

ieško savo raidės

gal net žino ją –

susirado tarp minkštų

nuvartytų katalogo lapelių

Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d.  akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo”

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymas

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymo proga gruodžio 3 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyksiančiame renginyje leidinio „Valstybės žinios“ istoriją ir reikšmę apžvelgs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Darius Juodis. Renginį moderuos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui įteikė raštą, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis. Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis.

Pagrindinių šalies įstatymų leidybos raida apima tris laikotarpius: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d. Parodoje, skirtoje „Valstybės žinių“ šimtmečiui, pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą bei veiklą atkūrus nepriklausomybę.

Paroda „Valstybės žinioms – 100 metų“ Valstybingumo erdvėje veiks gruodžio 3–16 dienomis.

„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa

buvo pati metų laikų kraujomaiša,

šlamantis lapkritis – rudens iškamša,

aš nežinojau, kad avis reiškia meilę,

kad kaip naminis šuo

desperatiškai bijai likti vienas

 

Šios eilutės –  iš Gretos Ambrazaitės eilėraščio „pirmykštė jėga“ (Trapūs daiktai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.). „Tikiu, kad Ambrazaitės poezijai dažnai klijuos „gotiškosios“ etiketę. Iš tiesų knygos eilėraščiai pilni rimties, niūros, nyksmo, […] svarbus religinis kontekstas.“, – recenzijoje teigia literatūrologė, poetė Lina Buividavičiūtė[1], lapkričio 21 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vesianti susitikimą su G. Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Toliau skaityti „„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa”

Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Toliau skaityti „Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais”

Parodos „Lietuvos žvalgybai – 100“ atidarymas

Asmenybės – bene didžiausia žvalgybinio darbo intriga, dešimtis, o kartais – net ir šimtus metų saugoma po tvirtu tarnybos užraktu. Lietuvos žvalgybos šimtmečio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) visuomenei suteikia galimybę pažvelgti į dar niekur nematytus slaptųjų mūsų tautos herojų – žvalgybos pareigūnų – portretus.

Daugiau nei pusantro šimto istorinių archyvinių fotografijų pirmą kartą demonstruojamos viešai. 1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu, tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Savo darbu atsidavę Tėvynės labui, surengę daugybę slaptųjų operacijų, daugelis jų buvo ištremti ar žuvo nuo sovietinės sistemos rankų.

Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“ veda per šimtmečio žvalgybos pareigūnų gyvenimus. Kiekvienai fotografijai skirti unikalūs aprašymai leidžia iš arčiau pažvelgti į žvalgybininkų gyvenimo būdą ir likimus. Tai – galimybė susipažinti su žmonėmis, prisidėjusiais prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.

Parodos atidaryme vyks diskusija, kurioje bus atskleisti iki šiol plačiajai visuomenei nežinoti intriguojantys faktai. Į pokalbį, kurį ves istorikė dr. Monika Kareniauskaitė ir publicistas, knygos apie žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus, bus kviečiami įsitraukti ir lankytojai.

Trumpai apie renginį

Data spalio 24 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›