Žyma: Dalia Cidzikaitė

Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

rasytojai_emblemaLapkričio 22 dieną, antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka  (Gedimino pr. 51, Vilnius) kviečia į Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) 70 metų minėjimą ir virtualios parodos „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ pristatymą. Renginyje dalyvaus prof. dr. Vytautas Martinkus, prof. dr. Dalia Kuizinienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų veikusi Lietuvoje, organizacija 1946 metais pavadinimu Lietuvių rašytojų tremtinių draugija buvo atkurta Vokietijoje nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukusių pabėgėlių. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius.

Renginio vieta – LNB V a. konferencijų salė. Renginys atviras.

Numatoma renginio trukmė – 1,5 val.

rasytoju_draugija

Žurnale „Oikos“ pasirodė dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“

thumbnail_oikos-2016-virselisNeseniai pasirodžiusiame tęstiniame Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinyje Oikos. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos (2016, nr. 1(21)) paskelbtas ir mūsų skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“. Savo straipsnyje Cidzikaitė supažindina su sakytinės istorijos ištakomis, sakytine istorija kaip žanru ir metodu, aptaria šio metodo taikymo galimybes, pristato iššūkius ir problemas, o taip pat pateikia įdomesnius sakytinės istorijos pavyzdžius iš diasporos ir migracijos srities.

Aptardama sakytinės istorijos panaudojimo galimybes, straipsnio autorė pamini ir mūsų skyriaus drauge su Ukmergės Antano Smetonos gimnazija bei Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka praėjusiais metais vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“. Malonu pranešti, jog projektas bus vykdomas ir šiais metais – šįkart su penkiomis Utenos apskrities gimnazijomis ir jos bibliotekomis.

Pirmajame rudens renginyje – pašnekesys migracijos tema

Parengė Dalia Cidzikaitė

Nors neretai susidaro įspūdis, jog kalbos apie emigraciją, ypač po naujų statistikos duomenų paviešinimo, primena anglų kalbos posakį apie mušamą negyvą arklį, išgirdus, jog emigracijos tema kuriamo filmo autorius yra jaunosios kino kūrėjų kartos atstovas, pradedi galvoti, jog gal ši tema dar nėra praradusi savo aštrumo, o svarbiausia, jog ji rūpi ne tik priešrinkiminėje karuselėje besisukantiems politikams ir emigraciją vien tik neigiamai vertinantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Menininke Ingra Mileryte ir režisierius Vytautas Tinteris
Menininkė Ingra Mileryte ir režisierius Vytautas Tinteris

Mūsų skyriaus rugsėjo 14 dieną surengtame pokalbyje, pirmame po vasaros, apie jaunų žmonių (e)migraciją, mobilumą bei ką šiais laikais reiškia būti lietuviu, galinčiu keliauti bet kur, kalbėjomės su kiną Estijoje studijavusiu ir savo gyvenimą tarp Lietuvos ir užsienio dalijančiu režisieriumi Vytautu Tinteriu, menininke Ingra Mileryte ir filmą Aleksandras Didysis apie Amazonės džiunglėse dirbusį gydytoją, misionierių, kunigą Aleksandrą Bendoraitį šiuo metu kuriančiu Vytautu Puidoku, beje, taip pat studijas baigusiu svetur ir save juokais vadinančiu nesėkmingai net kelis kartus emigruoti bandžiusiu lietuviu.

Filmo Plastikinių rūmų žmonės (angl. Plastic Palace People), kurio filmavimas prasidės šį rudenį Lietuvoje, režisierius Tinteris savo veikėjus apibūdina kaip žmones, kurie yra nesuprasti namuose, tačiau nepriimti ir užsienyje. Pasak Vytauto, jie gyvena niekur – nei čia, nei ten. Režisierius tiek savo veikėjus, tiek save bei nemažą dalį savo draugų, pasirinkusių gyvenimą ne Lietuvoje, vadina prarastąja – 20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio – karta ir sako, jog dėl šiandien neegzistuojančių sienų ir pasaulio atvirumo jis save laiko ne tiek lietuviu, net ne europiečiu, bet pasaulio piliečiu. Šiai minčiai pritarė ir Vytauto bendraamžiai, Vytautas Puidokas ir Ingra Milerytė.

Vytautas Puidokas
Režisierius Vytautas Puidokas

Pasak renginio svečių, šiandien didžioji dauguma jaunimo migruoja ne tiek dėl finansinių priežasčių, kiek dėl studijų bei didesnių galimybių tobulėti ir įgyvendinti savo sumanymus. Nepaisant to, juos vis tiek traukia sugrįžti į Lietuvą. Vieni jų čia pasilieka ilgėliau, kiti – trumpiau, treti – bent jau šiai dienai – suvisam. Taip jaučiasi Milerytė, po kelių ilgesnių išvykų į užsienį ir planų judėti toliau vis dėlto apsisprendusi apsistoti Vilniuje. Bent jau kol kas Vilnių savo nuolatine gyvenamąja vieta yra pasirinkęs ir Puidokas.

Antroje renginio dalyje susirinkusieji turėjo progą pamatyti Tinterio art-house režisūrinius kino darbus: praėjusiais metais Kaune nufilmuotą filmo Plastikinių rūmų žmonės sceną, šią vasarą sukurtą video darbą-dienoraštį ir pirmąją iš planuojamų dešimties filmo Seksualumo dekalogas dalį.

Renginio dalyviai
Renginio dalyviai

Lituanistikos tyrimų skyrius (e)migracijos temą analizuos ir netrukus prasidėsiančiame projekte „Pokalbiai apie (e)migraciją-2“, kuriame šįkart dalyvauja Utenos rajono gimnazijos moksleiviai bei rajono bibliotekos.

Nuotr. Vygaudo Juozaičio

 

Susitikimas su režisieriumi Vytautu Tinteriu

1437_1010_zoomed_vytautas-tinterisRugsėjo 14 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į susitikimą su režisieriumi Vytautu Tinteriu. Režisierius yra naujosios kartos lietuvių kino kūrėjas, studijavęs kino meną Taline ir Prahoje. Šiuo metu V. Tinteris dirba kino srityje Paryžiuje ir kartais grįžta į Lietuvą filmuoti jaunystę primenančių filmų. Menininko kūryba atskleidžia ir analizuoja šiuolaikines emigracijos problemas: Londone, Paryžiuje, Prahoje, Taline ir Lisabonoje gyvenusiam V. Tinteriui labiausiai rūpi Rytų europiečio identiteto problemos, ypač vadinamoji prarastoji – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio – karta: viena koja – jau užsieny, tačiau kita – šaknimis įaugusi Lietuvoje.

Renginyje bus pristatomas rugsėjį Kaune ir Berlyne pradedamas filmuoti debiutinis pilnametražis filmas „Plastikinių rūmų žmonės“. Tai – tragikomedija, pasakojanti apie konservatyvioje ir provincialioje Lietuvos visuomenės dalyje gyvenančius Adomą ir jo merginą Mariją – jaunus laisvos sielos žmones. Adomas sunkiai dirba fabrike, siekdamas savo svajonės išvažiuoti į Vokietiją studijuoti vizualiųjų menų.

Apie jauno žmogaus tapatybės, saviraiškos, pasirinkimo ir mobilumo problemas kalbės menininkė Ingra Milerytė, režisierius Vytautas Puidokas ir filmo kūrėjas Vytautas Tinteris. Susitikimą ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Renginio pradžia – 18.00 val.

Laukiame jūsų Nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius), V aukšte.

Lankėsi JAV lietuvis Kęstutis Nakas

D. Cidzikaitės nuotraukoje: Režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene
D. Cidzikaitės nuotraukoje: režisierius, aktorius ir rašytojas K. Nakas su dr. G. Mileryte-Japertiene

Vasara LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje – svečių metas.  Rugpjūčio 8 dieną mus aplankė JAV lietuvis Kęstutis Nakas. Režisierius, aktorius ir rašytojas domėjosi LNB saugomais fondais, ypač senąja prieš Antrąjį pasaulinį karą leista spauda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svečias susitiko su IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadove Jolanta Budriūniene, pavaduotoja dr. Giedre Mileryte-Japertiene bei skyriaus vyr. metodininkėmis-tyrėjomis dr. Dalia Cidzikaite ir dr. Lara Lempertiene. Su pastarąja Nakas pasidalino savo sumanymu parašyti pjesę apie lietuvių ir žydų gyvenimą prieš holokaustą.

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras”