LS – Puslapis 141 – Lituani(sti)ka

Radvilų rūmai Neboruve

Parengė Vytautas Smilgevičius

Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.

Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai. Toliau skaityti „Radvilų rūmai Neboruve”

Kviečia konferencijos „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“ rengėjai

2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“.

Konferencija „Perspectives of Baltic Philology“ – tai platforma, kurios tikslas platinti naujausius Europos baltistų ir kitų sričių atstovų, susijusių su baltistika, tyrimų rezultatus. 2016 m. rengiamame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „Apokalipsei ir pasaulių pabaigoms”, o susitikimo tikslas – pateikti aktualių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie fiksuoja staigius arba stebinančius pokyčius, permainas, supaprastinimus, nykimą ir niveliaciją, sugrįžimus arba pasikartojimus ne tik baltistikos moksle, bet ir įvairiose kitose mokslo srityse, susijusiose su baltistika. Konferencijos sekcijose bus diskutuojama apie katastrofas, dėl įvairių priežasčių nutrūkusius procesus, kitas permainas ir sukrėtimus įvairių pasaulių ribose: realiajame (mokslo pasaulis) ir nerealiajame (pasauliai, sukurti grožinėje literatūroje, kalboje, kinematografijoje, tautosakoje, mitologijoje, mene ir t. t.).

Rengėjai pranešimų pasiūlymus prašo siųsti iki 2016 m. balandžio 20 d. adresu perspektywy.poznan@gmail.com

Detali konferencijos rengėjų informacija ir konferencijos dalyvio anketa >

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)

Parengė Dalia Cidzikaitė

Logotipas Šiais metais 70 metų sukaktį mininčio Pabaltijo universiteto (angl. Baltic University), veikusio pokario metais Vokietijoje, istorijoje žioji ne viena skylė. Viena tokių skylių atsiveria bandant surasti šios aukštosios mokyklos archyvus.

Šiai dienai bene daugiausiai informacijos apie Pabaltijo universiteto (1946–1949) archyvus yra surinkusi 2015 metais sukurto dokumentinio filmo „Pabaltijo u
niversiteto istorija“ režisierė Helga Merits. Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios olandės, šio universiteto archyvai išbarstyti po įvairius pasaulio kampelius. Įdomią archyvinę medžiagą – nuotraukas ir dokumentus – saugo Tartu kolegija Toronto mieste, Rygos akademinė biblioteka, Tartu universiteto biblioteka, Hamburgo muziejus ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas Putname, CT, dar žinomas ALKA pavadinimu.
Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (1)”

Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla

Parengė Vytautas Smilgevičius

Jerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją. Toliau skaityti „Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla”

„Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatyti IFLA konferencijoje JAV

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ bus pristatytas JAV, Tarptautinėje bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinėje konferencijoje. Rugpjūčio 13-19 d. Columbus mieste, Ohajo valstijoje, vyksiančios 82-osios IFLA konferencijos dalyviams projektą pristatys Lietuvos nacionalinės bibliotekos atstovė Alma Masevičienė. Ji informacija apie edukacinių renginių ciklą dalinsis stendinių pranešimų sesijoje, rugpjūčio 15-16 d., o „Pokalbius apie emigraciją“ pristatantis stendas stovės visomis konferencijos dienomis.

Šių metų IFLA konferencija skirta ryšiams, bendradarbiavimui ir bendruomenėms (“Connections. Collaboration. Community.”). Kasmet vis kitoje pasaulio dalyje vykstančios IFLA konferencijos pritraukia virš 3500 dalyvių iš daugiau kaip 120 šalių. Šis didžiulis tarptautinis renginys delegatams suteikia galimybę susipažinti su bibliotekų ir informacijos mokslų padėtimi konferenciją rengiančioje šalyje bei pasidalinti savo šalių gerosiomis patirtimis. 2521_4710_zoomed_logotipas_pokalbiai

Primename, kad 2015 m. antrojoje pusėje įgyvendintu projektu „Pokalbiai apie emigraciją“ praplėstos Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokinių žinios apie emigraciją. Edukacinį ciklą sudarė interaktyvios paskaitos apie (e)migracijos Lietuvoje istoriją ir lietuvius pasaulyje, informacijos apie šiuolaikinę (e)migraciją Ukmergės rajone rinkimas ir analizė, o pabaigoje – vieši gimnazistų debatai Seime.

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitled Pasirodė pirmasis šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame pristatomos lietuvių išeivių knygos, nominuotos Metų knygos apdovanojimui. Biuletenyje pasakojoma apie Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos Giedrės Milerytės-Japertienės viešnagę Lenkijoje. Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje surengė diskusiją Lenkijos ir Lietuvos santykių klausimams aptarti bei pristatyta knyga „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais“ (dokumentų rinkinys, red. Giedrė Milerytė-Japertienė). Taip pat aptartas Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos organizuotas Bibliotekų metų atidarymo renginys „Biblioteka ir XXI amžiaus visuomenė“, kuriame dalyvavo Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Renginio dalyviams pristatyta kilnojamoji Nacionalinės bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1945–1952“, parengta remiantis bibliotekoje saugomu ir 2011 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu, 1945–1952 m.“

Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.

Nuoroda į biuletenį >> http://balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_1_14_2016.pdf