Autorius: LS
LRT televizijos laida „Ryto suktinis“: Mančesterio lietuvių gyvenimas
Šį mėnesį sekmadieninės LRT televizijos laidos „Ryto suktinis“ kūrėjai tris laidas paskyrė emigranto gyvenimui. Džiaugiamės, kad galėjome pagelbėti, pasidalindami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma medžiaga apie Mančesterio (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenę.
Pirmoji laida skirta lietuvių Mančesteryje istorijai, prasidedančiai XIX a. Antrojoje laidoje kūrėjai atskleidžia 93 metų Aldonos Padvoiskienės, senosios kartos emigrantės, gyvenimo istoriją. Trečiojoje laidoje pasakojama apie Mančesteryje gyvenusį lietuvybės puoselėtoją Vladą Bernatavičių (1918-2014).
Su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Šiandien linkime pakilios nuotaikos ir giedrų minčių. Tegul mūsų valstybės atgimimo diena tampa kiekvieno iš mūsų švente.
ŽODIS
Gyvenau tiktai tau. Nieko kito netroškau tiktai, kad išmokčiau tave kaip motinos vardą, vaikystėj kartotą; kad kvėpuočiau tavimi kaip oru; kad tekėtum ir šniokštum kaip kovo upokšniai atokaitoj, po sniego danga; kad noktum kupėdamas kaip javai; kad tu mane užplūstumei kaip lietus, kaip nenumaldomas potvynis. Nagys, Henrikas. Prisijaukinsiu sakalą. - Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.
Tarptautinė rašytojų diena
Kovo trečioji – tarptautinė rašytojų diena. Sveikiname!
Česlovas Milošas
Filologija
Bėga pakylėjęs žieminio apsiausto skverną.
Kojinėti kulkšneliai, varnos ir sniegas.
Pagavo ir turi. Laiko lūpose. Žodį.
Išgirstą vaikystėj prie gimtosios upės,
Kur luotai nendrėse, lieptai, lazdynai
Ir dygūs medinių pirkių stogai.
Pro alumnato arkas bėga savo celėn
Žąsies plunksna įtraukti į rejestrą greta
Lotyniškų žodžių. Kosti. Malkos traška
Židiny. Ir Academia Societatis Jesu
Sklendžia virš gatvių, ir angelai
Įsikūnija į gipsą ir akmenį, modo Barocco.
Su prakaito dėmėm po pažastim, kiek marškinių,
Sijonų, slepiančių tamsius ūksmingus klubus,
Ir apatinių, kartos apatinių, liemenių,
Kelnių, durtinių, sermėgų ant pliko kūno!
Dūdos ir smuikai, šoko žolynuos.
Šnabždesiai, prisilietimai, pas ką žydi žiedas.
O visi jie mokėjo tuos pačius žodžius,
Kurie tebegyvena, jiems kadai kada išmirus,
Tarsi būtų ne žemėj, ne nakty, ne kūne
Užgimę, bet iš eterio kunigaikštijų
Lankytų jį ir ją, senelį, vaiką,
Paklusę savosioms tiesoms, genityvui, datyvui,
Prielinksnio tarnystėje per amžius.
Atverčiu žodyną tarsi šaukčiau sielas,
Įkerėtas lapuose į nebylų garsą,
Ir bandau įžvelgti jį, kuris mylėjo,
Kad mažiau mane slėgtų mano nemirtingumas.
Vertė Tomas Venclova
Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“
Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.
Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.
N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.
Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.
Lietuviai Pietų Amerikoje (Peru, Čilė, Paragvajus)
Peru lietuvių bendruomenė visai negausi. XX a. pradžioje į Peru atkeliavo lietuviai dvasininkai. „Lietuvių enciklopedijoje“ rašoma1, jog čia misionieriais dirbo kunigai saleziečiai: Juozas Augustaitis, Kazys Inkrata, Kazys Girnius. Toliau skaityti „Lietuviai Pietų Amerikoje (Peru, Čilė, Paragvajus)”